Gyvybės kultūra: antropologiniai aspektai

Abstract

Straipsnio tikslas – gilintis į fenomenologijos metodo išryškintas pamatines žmogiškumo dimensijas – laikiškumą, kūniškumą bei lytiškumą – ir jas apmąstyti asmens ir socialinių, šeimos ir bendruomenės ryšių kontekste. Straipsnyje analizuojami žymių autorių tekstai, tiriama P. Ricoeuro hermeneutinė perspektyva, E. Levino savitas įnašas į laikiškumo apmąstymą kaip atvirumą Kitam, M. Merleau-Ponty įžvalgos kūniškumo bei percepcijos klausimais. Išsami pamatinių antropologinių dimensijų analizė per Cogito baigtinumo bei ribotumo patirtį atveria nuorodą į Transcendenciją kaip kiekvieno autentiško tarpasmeniškumo šaltinį ir tikslą. Straipsnyje išsamiai tiriamos esminės kardinolo C. M. Martinio įžvalgos perteikiant krikščionišką šių klausimų sampratą.

The aim of this article is to analyse some texts on the culture of life, especially paying attention to the human being as a dual existence and the aspect of human body, of human sexuality as most worth of respect, because the sphere of personal diversity and communion, through giving oneself for the other. In the atmosphere of today’s culture, marked by aggressive pansexualism, it is important to seek a real and profound answer to the sense of human reality. Ten years ago John Paul’s II Encyclical “Evangelium Vitae” was an invitation to each person to participate in this widely spread issue, as humanity in each of its members and different communities, especially the members of the families.