Mokymasis mirti kaip gyvenimo esmė ir tikslas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama mokymosi mirti galimybė egzistencijos filosofijos perspektyvoje. Pasirinktas interdisciplininio tyrimo metodas jungiant ir integruojant filosofų bei psichologų įžvalgas. Analizė remiasi dviem opoziciniais požiūriais, kuriems atstovauja du šiuolaikiniai filosofai psichologai: V. Jankelevitchius ir D. Steindl-Rastas. Straipsnyje analizuojami įvairūs mirties suvokimo aspektai ir išryškinamos skirtingos „mirimo“ bei „mokymosi“ sampratos. Straipsnyje taip pat aptariamas prasmės ir tikslo skirtumas bei jo suvokimo įtaka mokymosi mirti idėjai

This article investigates the possibility of learning to die in the perspective of existential philosophy. The interdisciplinary character of the research is realized by integrating the thoughts of philosophers and psychologists. Two opposite standpoints are represented by the philosopher and psychologist V. Jankelevitch and Benedictine monk philosopher and psychologist D . Steindl-Rast. The different aspects of consciousness of death are analyzed and various conceptions of “dying” and “learning” are discussed. The article explains the difference between the concepts of purpose and meaning. The perception of this difference substantially influences the idea of learning to die