Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33744
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Mažeikienė, Rūta
Title: The open role : some remarks on contemporary acting
Other Title: Atviras vaidmuo : pastabos apie šiuolaikinę vaidybą
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006, [T.] 2 : Teatras ir visuomenė : problemos ir perspektyvos
Extent: p. 12-15
Date: 2006
Keywords: Šiuolaikinis teatras;Atviras kūrinys;Vaidyba;Aktorius;Atviras vaidmuo;Contemporary theatre;Open work;Acting;Actor;Open role
Abstract: Šiuolaikinio teatro aktorių kūrybai būdinga vaidmens kūrimo metodų ir raiškos priemonių įvairovė atskleidžia dinamišką tradicinių vaidybos principų kaitą ir naujų aktorinės raiškos būdų įsiveržimą. Sparčiai kintantis aktoriaus menas skatina atidžiau pažvelgti į vaidybos praktiką, peržiūrėti tai, kas laikytina aktoriaus kūryba, ieškoti naujų jos interpretavimo perspektyvų. Tradiciškai aktorius laikomas teatro menininku, kuris teatrinio veiksmo metu reprezentuoja kitą: fiktyvų dramos personažą arba realų asmenį, gyvą arba negyvą sceninį objektą. Tačiau šiuolaikinio teatropraktika kvestionuoja tokią aktoriaus kūrybos definiciją. Analizuojant kai kuriuos vaidmenis, sudėtinga apibrėžti, kokia yra aktoriaus užduotis: ar jis turi sukurti fiktyvaus personažo paveikslą, ar kreiptis į žiūrovus savo vardu, ar atlikti konkrečias plastines / vizualines užduotis, ar tuo pat metu daryti ir viena, ir kita. Galima teigti, kad šiuolaikiniame teatre išryškėja tradicinės vaidmens sampratos krizė: jei anksčiau manyta, kad aktoriaus vaidmuo yra kito (dažniausiai dramos personažo) reprezentacija, tai šiuolaikinio teatro praktika komplikuoja tokią vaidmens apibrėžtį. Tačiau, nors teatro teoretikai ir pripažįsta, kad vaidybos teorijai reikia naujų impulsų ir naujos terminologijos, galinčios adekvačiai įvertinti šiuolaikinę aktoriaus kūrybos praktiką, tokių mėginimų nėra gausu. Atskirose studijose teatrologai įvardija esmines šiuolaikinio teatro vaidybos tendencijas, tačiau nesiūlo naujos vaidmens definicijos, atitinkančios pastarųjų dešimtmečių aktoriaus kūrybos pokyčius. Vertindami komplikuotą, neapibrėžtą ir nevienareikšmį šiuolaikinio teatro reiškinių pobūdį, teatro teoretikai neretai atskirą vaidmenį, dramą ar spektaklį apibūdina kaip atvirą kūrinį, tačiau šis apibūdinimas netaikomas kaip platesnė, vaidmens poetiką nusakanti kategorija. [...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33744
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33744/1/ISSN1822-4547_2006_N_2.PG_12-15.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33744
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 2006, nr. 2
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.56 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

40
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

42
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.