Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33707
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Staniškytė, Jurgita
Title: Show and tell : counter-canonical discourses and the politics of perception
Other Title: Vaizdas ir pasakojimas : antikanoniniai diskursai ir suvokimo politika
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006, [T.] 2 : Teatras ir visuomenė : problemos ir perspektyvos
Extent: p. 32-35
Date: 2006
Keywords: Politinis teatras;Politiškumas;Dekonstrukcija;Mitas;Žvilgsnis;Political theatre;Political;Deconstruction;Myth;Gaze
Abstract: Nepriklausomybės laikotarpis Lietuvos teatre buvo paženklintas diskusijomis apie teatro vietą besikeičiančioje visuomenėje ir sociopolitinio scenos meno lygmens nykimą. Lietuvos teatro posūkis vizualaus teatrališkumo link paskutiniame XX a. dešimtmetyje turėjo didelę įtaką šiandien vis gilėjančiam atotrūkiui tarp teatro ir socialinio konteksto, tarp scenos ir realybės. Galima pateikti nemažai šiuolaikinio Lietuvos teatro apolitiškumo priežasčių, tačiau viena svarbiausių − pakitusi politiškumo, o kartu ir politinio teatro samprata. Jeigu modernioje epochoje politinio teatro funkcija buvo kritikuoti esamas socialines formacijas ir atskleisti sociopolitines alternatyvas, tai postmodernusis realybės teatrališkumas reikalauja iš teatro kūrėjų gerokai subtilesnės strategijos. Politiškai angažuotas postmodernus teatras skiriasi nuo istorinio avangardo ar modernaus politiškumo, nes nesipriešina kokiai nors ideologijai, nesiūlo jokių socialinių alternatyvų ir neskatina maišto, o tiesiog dekonstruoja reprezentacijos mechanizmus bei juos kontroliuojančius procesus, destabilizuoja ir ardo vaizdinius bei tekstus, kuriais save įtvirtina įvairios galios formos. Šiame straipsnyje nagrinėjamos dvi postmodernaus politinio teatro strategijos, analizuojančios galios, ideologijos mechanizmus, slypinčius po estetiniais kodais: antikanoninės vaizdavimo formos ir suvokimo politika. Atpažinti tokią kritiką neretai nėra lengva, šis naujasis politiškumas yra gerokai ambivalentiškesnis, prieštaringesnis negu modernus, jis tuo pat metu siekia ir nuversti, ir įtvirtinti ideologiją, veikia ir kaip bendrininkas, ir kaip kritikas, tarsi ir naudoja teatrinį kanoną, ir kartu jį ardo
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33707/1/ISSN1822-4547_2006_N_2.PG_32-35.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33707
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2006, nr. 2
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

26
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.