Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33314
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Simonavičiūtė, Vaiva;Kamuntavičius, Rūstis
Title: Les Samogitiens de la fin du XIX e siècle vus par un voyageur français
Other Title: Tarp modernybės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų : XIX a. pabaigos žemaičiai prancūzo akimis
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011, T. 55
Extent: p. 141-156
Date: 2011
Keywords: Modernybė;Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė;LDK;19 amžius;Žemaičiai
Abstract: 1890 m. Paryžiuje leidžiamame populiariame savaitiniame žurnale, skirtame kelionėms, buvo iš- spausdintas nedidelis, vos dviejų lapų apimties straipsnis apie tuometinius žemaičių vestuvinius papročius. Nors tai nebuvo mokslinis leidinys, o ir pats autorius F. Moransas nėra žinomas nei kaip koks nors garsus etnografas ar Lietuvos kultūros žinovas, tačiau tekstas vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pirma, Baltijos šalyse nuo kryžiaus žygių pradžios, t. y. nuo XIII a., kai žemaičiai pirmą kartą pakliūna Vakarų europiečių akiratin, iki pat mūsų dienų Žemaitijos kultūros ir visuomenės aprašymai labai retai aptinkami Vakarų autorių darbuose. Šis regionas retai lankytas – laikytas vienu labiausiai atsilikusių Europoje, tad mažai įdomus. Kaip tik dėl to kiekvienas naujas rastas aprašymas kelia susidomėjimą. Antra, atidžiau paanalizavus minėtąjį žemaičių aprašymą galima daryti daugiau mažiau pagrįstas išvadas apie tai, ką XIX amžiuje prancūzai žinojo apie šią Europos pakraštyje esančią tautą. Straipsnio tikslas – pateikti šio aprašymo informaciją apie žemaičius ir paanalizuoti, iš kur vienokie ar kitokie teiginiai ar vaizdiniai galėjo atsirasti. 1890 m. prancūzo tekste pabrėžiami tik du ryškūs panašumai tarp tautų – kerpasi plaukus apvaliai ir geria daug degtinės. Šie faktai, ypač antrasis, nekelia didesnių abejonių, tuo labiau jei turėsime galvoje, jog autorius – prancūzas – atvažiavęs iš krašto, kuriame degtinės beveik visai negeria, tad Lietuvos realijos jį turėjo tikrai stebinti. Vis dėlto šios tautos labai skiriasi. Susidaro įspūdis, kad autorius nori pabrėžti, jog lietuviai (tarp jų ir žemaičiai) yra lėtesni, apatiškesni ir liūdnesni nei baltarusiai. Netgi jų apdaras prie to prisideda: lietuviai rengiasi blyškesnėmis spalvomis, be juostelių, kutų ir siuvinėtų detalių. [...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33314
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33314/1/ISSN2335-8769_2011_N_55.PG_141-156.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33314
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Istorijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2011, nr. 55
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.29 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

198
checked on Mar 30, 2020

Download(s)

192
checked on Mar 30, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.