(In)visible politics : towards the notion of tactical directing

Abstract

Straipsnyje analizuojami politinio angažuotumo aspektai šiuolaikiniame teatre. Jeigu totalitarinėje visuomenėje kritinio ar politiškai angažuoto teatro funkcija buvo aiškiai apibrėžta – demonstruoti socialines ar politines alternatyvas, provokuoti sociopolitinę kaitą, steigti bendruomenę, tai šiuolaikinėje demokratinėje sanklodoje teatras sunkiai mezga santykius su pakitusia realybe ar formuoja kritinę poziciją vartotojų visuomenės atžvilgiu. Straipsnyje apibrėžiama nauja taktinės režisūros samprata – tai viena iš strategijų, kuria remdamasis šiuolaikinis teatras gali sėkmingai veikti politiniame lauke. Ši samprata formuojama pasitelkus prancūzų filosofo ir semiotiko Michelio de Certeau knygoje „Kasdieninio gyvenimo praktikos“ suformuluota taktikos sąvoka. Taikant strategijos ir taktikos sampratas, apibrėžiančias du skirtingus žinojimo (mąstymo) tipus (juos galima tapatinti su modernia ir postmodernia pasaulėžiūra), straipsnyje bandoma apibrėžti šiuolaikiniame teatre vyraujančius režisūrinės vaizduotės tipus ir režisūros būdus, analizuojami taktinės režisūros pavyzdžiai šiuolaikiniame Lietuvos ir Estijos teatre