Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33159
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Klusaitė, Lina
Title: The problem of dialogue in contemporary theatre : speech or intercorporeality?
Other Title: Dialogo problema šiuolaikiniame teatre : kalba ar tarpkūniškumas?
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 54 (2010)
Extent: p. 179-187
Date: 2010
Keywords: Kalba;Tarpkūniškumas;Dialogo problema;Šiuolaikinis teatras;Speech;Intercorporeality;Problem of dialogue;Contemporary theatre
Abstract: XX a. antroje pusėje Europos teatre susiformavo naujos dramos rašymo tradicijos – vadinamoji nekonvencinė drama, kuri darė įtaką ir pačiam teatrui. Ši drama, laužydama senąsias rašymo formas, pirmiausia sukilo prieš klasikinį dialogą. Dialogai, išsakyti devalvuota, fragmentuota kalba, prarado kryptingumą, nuoseklios veiksmo linijos vystymą, personažų susikalbėjimo nuorodas. Vis dėlto net ir redukavus dialogą, personažų tarpusavio sąveika dramoje ir teatre išliko esminė. Klausimas – kaip šiandien reikėtų traktuoti dialogą – lieka aktualus. Postmodernaus teatro ir dramos teoretikai vienaip ar kitaip užsimena apie dialogo redukcijos problemą, bet to šiandien nebepakanka. Šiuolaikinės teorijos ir paties teatro pokyčiai neišvengiamai veikia dialogo problemą. Šiame straipsnyje siūloma apsvarstyti dialogo problemą, klausiant, ar dialogas dar gali būti apibrėžiamas kalbos kategorijomis? Šiuolaikiniame teatre vis labiau įsigalint kūniškiems ryšiams, siūloma dialogą traktuoti ne kaip kalbą ar komunikaciją, o kaip tarpkūniškumą. Atsižvelgiant į kalbos ir kūno transformacijas šių dienų teatre, dialogui turėtų būti priskiriamos ne kalbos, turinio, svarstomo dalyko kategorijos, o santykio. Pagrindą tokiems svarstymams duoda Emanuelio Levino filosofija. Žvelgiant iš Levino pozicijų, dialogas teatre greičiau santykis, manifestuojantis fizinį kito kūno artumą, nei kalba. Tokiame kontekste kalbama apie perėjimą nuo kalbos / dialogo prie tarpkūniškų ryšių. Remiantis Levino įžvalgomis, straipsnyje išskiriamos dvi – dialogo ir santykio / sakymo – sritys. Dialogas suprantamas kaip jau perduotos reikšmės lygmuo, o santykis / sakymas suponuoja fizinio artumo erdvę, tik leidžiančią perduoti reikšmę. [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33159/1/ISSN2335-8769_2010_N_54.PG_179-187.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33159
Affiliation(s): Teatrologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2010, nr. 54
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

41
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

29
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.