Specific language impairment : adaptation of a screening test for Lithuanian

Abstract

Šiame straipsnyje aptariami vaikų kalbos sutrikimų diagnostikos tyrimo rezultatai, gauti atlikus eksperimentus trijuose skirtinguose darželiuose, iš kurių vienas yra skirtas tipinės raidos vaikams, o kiti du – vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Šis tyrimas yra Europos Komisijos remiamo projekto „Universali kalbos sutrikimų diagnostika“ (angl. Crosslinguistic Language Diagnosis, CLAD; LLP/ K 1) dalis; juo siekiama nustatyti pagrindinius specifinių kalbos sutrikimų (angl. Specific Language Impairment – SLI) simptomus. Specifiniai kalbos sutrikimai (SLI) yra pirminiai kalbos sutrikimai, diagnozuojami tipinės raidos vaikams, neturintiems jokių klausos sutrikimų, smegenų pažeidimų ar intelekto sutrikimų. SLI pasižymi fonologijos sutrikimais (vaikas sunkiai atpažįsta ir taria kai kuriuos garsus ir tam tikras garsų samplaikas) arba gramatikos sutrikimais (vaikui sunku pasakyti / parašyti gramatiškai taisyklingą sakinį, sakiniuose gausu netinkamos žodžių tvarkos atvejų, žodžiai vartojami netinkama forma ir pan.), o kartais vaiko kalboje esama ir fonologijos, ir gramatikos klaidų. Šiems sutrikimams tirti ir diagnozuoti buvo adaptuotas GAPS (Grammar and Phonology Screening) testas (van der Lely et al. 2007). Testą sudaro dvi pagrindinės dalys, būtinos kalbos kompetencijai įvertinti: (1) morfosintaksinė dalis (apimanti tam tikrus gramatikos aspektus ir sakinio struktūrą) ir (2) fonologinė dalis (skirta priebalsių samplaikų tarimui tikrinti). Atliekant pirmąją testo dalį, tiriamasis vaikas turi pakartoti tyrėjo sakomus sakinius (sudarytus tam tikrų specifinių gramatikos konstrukcijų pagrindu); atliekant antrąją testo dalį, vaikas kartoja tyrėjo sakomus išgalvotus žodžius, kurie yra sukurti lietuvių kalbai būdingų priebalsių samplaikų pagrindu. Tyrime dalyvavo 90 vaikų (41 mergaitė ir 49 berniukai), jų amžius buvo nuo 5;0 iki 7;3 metų. [...]