Apie Zenono Norkaus teleologinį mąstymą klausiant : ar Vidurio Europoje pokomunistinė transformacija jau užbaigta? : [recenzija]

Abstract

Šioje recenzijoje bus polemizuojama dėl teleologinio mąstymo tranzitologijoje, kuri tiria perėjimą iš socialistinės ekonomikos į laisvą rinką ir iš vienpartinės komunistinės ideologijos į pliuralistinę daugpartinę demokratijos visuomenę su visomis socioekonominėmis ir politinėmis transformacijomis. Tai bus daroma hermeneutinės filosofijos požiūriu, todėl bus atsižvelgiama į tai, kad Zenono Norkaus veikalas yra parašytas ne tokiu požiūriu – tad ir pati polemika čia bus paženklinta skirtingų mokyklų. Viena itin rėžiančių akį Z. Norkaus tezių – tai, kad pokomunistinė transformacija Vidurio Europoje yra pasibaigusi1. Ši tezė yra svarbi debatuose apie paties „pokomunistinio laikotarpio“ trukmės sampratą. Juk mes šiame diskurse klausiame: ar Čekija, Lietuva, Lenkija ir Vengrija vis dar pokomunistinės, ar jau seniai laikas išbraukti šį minuso ženklą turintį apibūdinimą? Z. Norkaus manymu, 2004 metai užbaigė pokomunistinį laikotarpį. Įdomu, jog autorius ne tik pripažįsta, bet netgi įrodo, kad transformacijos Vidurio Europos šalyse įvyko nevienodai sėkmingai. Tad ar tokiu atveju nederėtų kelti klausimą apie kokybinius skirtumus? Kitaip tariant, ką gi reiškia „užbaigtoji“ tranzicija, jei jau skirtingos šalys nevienodoje socioekonominėje padėtyje? Bet tokia užduotis veda arba prie užbaigtos tranzicijos paneigimo, arba prie jos sureliatyvinimo, o tai irgi neleidžia tvirtinti užbaigtumo. Net jei tas užbaigtumas apibrėžiamas vien tik demokratinių institucijų įsitvirtinimu atitinkant ES iškeltus standartus ir ekonomikos liberalizavimą, vis viena lieka skirtinga kokybė ir svyruojanti kasdieninė praktika su sovietiniais darbo metodais ar net feodalinėmis mąstymo formomis.[...]