Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33011
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Drunga, Mykolas Jurgis
Title: Ar nargliuos šiąnakt gaspundai?
Other Title: All mimsy were the borogroves
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 59 (2013)
Extent: p. 9-47
Date: 2013
Keywords: Nesąmonė;Solipsizmas;Analitinė filosofija;Subjektyvusis idealizmas;Šliogeris;Parmenides;Wittgenstein;Berkeley;Heidegger;Nonsense;Solipsism;Analytic philosophy;Subjective idealism
Abstract: Šis klausimas, nors gramatiškai taisyklingai sukonstruotas, tačiau semantiškai neturi prasmės. Tai dažna filosofinių sakinių (todėl ir ištisų tekstų) yda, nuo kurios kenčia daugelis XIX ir ypač XX amžių filosofijos veikalų. Vis dėlto nonsenso esama kelių rūšių, ir jos ne visos vienodai pragaištingos. Savo straipsnyje suklasifikuoju ir aptariu nesąmonių atmainas tam, kad mesčiau kritišką, bet draugišką žvilgsnį į Arvydo Šliogerio kūrybą, kuri Lietuvos filosofijos padangėje beveik neturi sau lygių, bet kuri vis tiek aplipusi nesąmonėmis, tik ne taip gausiai ir baisiai kaip kai kurių Vakaruose geriau žinomų mąstytojų darbuose. A. Šliogerio ankstyvoji filosofija (atstovaujama „Sietuvų“) vertintina dėl daugelio skvarbų protą liudijančių įžvalgų ir dėl savo iš dalies gerai argumentuoto įsipareigojimo objektyvumui bei tiesai, bet kritikuotina dėl kai kurių joje pasitaikančių nesąmonių, dėl savo prastai argumentuoto požiūrio į George‘ą Berkeley‘ų, į skirtumą tarp paveikslo bei nupaveiksluoto daikto ir dėl žmogaus nuvertinimo daikto labui, nepriimant kantiškų argumentų, jog be žmogaus nebūtų ir daiktų. Žinoma, pastarieji argumentai kontroversiški, bet kaip tik dėl to, kad Šliogerio tekstai suteikia progą ir akstiną juos nagrinėti, tie tekstai tokie brangintini
This article is an attempt by someone trained in, and committed to, the Anglo-American tradition of analytic philosophy to come to friendly but critical grips with some of the essays of Arvydas Šliogeris, a major contemporary Lithuanian philosopher who, though hailing from the Continental European tradition, is in a wholesome way entirely original, independent, and beholden to no school. Nevertheless, much of his work is close to nonsense, and not always of the benign kind. In this paper I both distinguish, with reference to Lewis Carroll, Wittgenstein, Carnap, Heidegger, and Chomsky, several types of philosophical nonsense, and try to separate, in the witings of Šliogeris considered here, what is nonsensical from what is either meaningful and false or meaningful and true. I find much of the latter in those passages in which Šliogeris affirms both the possibility of objectivity and that of determining the truth by seeing it. I regret that in his otherwise enlightening discussion of Parmenides he misunderstands and diminishes Berkeley, whom it would not hurt Šliogeris to come closer to
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33011/1/ISSN2335-8769_2013_N_59.PG_9_47.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33011
Affiliation(s): Viešosios komunikacijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2013, nr. 59
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.04 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

174
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

200
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.