Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33004
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Raškauskas, Kęstutis
Title: Rašytojas ir politika : Kazio Borutos atvejis (1924–1935)
Other Title: A writer and his politics : the case of Kazys Boruta (1924-1935)
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 59 (2013)
Extent: p. 189-272
Date: 2013
Keywords: Boruta, Kazys;Politinė emigracija;Maksimalistai;Trečiafrontininkai;Avangardizmas;Kairieji rašytojai;Literatūra ir politika;Boruta, Kazys;Maximalists;Political emigration;Avantgarde;Writers on the left;Literature and politics
Abstract: Šis tyrimas atskleidžia iki tol menkai tirtą socialistinių idėjų įtaką rašytojui Kaziui Borutai (1905–1965 m.). Socializmą jis atrado išgyvendamas vidinį sukrėtimą 1924 m. sausio mėnesį, kai mokėsi vienoje iš Marijampolės gimnazijų. Pats Boruta jį aprašė su religinio atsivertimo termino pagalba. Naujo tikėjimo atradimas ilgam transformavo asmeninį gyvenimą. Dauguma Kazio Borutos artimiausių draugų buvo tik idėjiniai bendraminčiai ir bendražygiai. Kazys įsimylėdavo tik sau artimų pažiūrų moteris. Išgyvenęs vieną nelaimingą meilę, jis vedė vyresnę už save revoliucinių įvykių Rusijoje dalyvę Oną Kazanskaitę. Boruta linko tik prie tokių socializmo pavidalų, kurie paisė asmeninės laisvės ir nereikalavo individualumo raišką siaurinančios partinės drausmės. Iš socializmo doktrinų didžiausią įtaką jam darė anarchizmas ir narodnikų-eserų tradicija. Šią tradiciją jis propagavo kairuoliško jaunimo žurnalo „Aušrinė“ puslapiuose. Bet kurios formos marksizmą, ypač bolševikinį, Boruta atmetė ir traktavo kaip socializmo idealų išdavystę. 1926 m. vasarą įvyko skilimas seseriškos ideologijos orbitoje esančios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos gretose. Ji darė įtaką daugumai jaunųjų „Aušrinės“ skaitytojų ir jos leidėjams. Įvykus skilimui radikalusis jaunimo sparnas sukūrė socialistų-revoliucionierių-maksimalistų sąjungą, kuri niekada nebuvo užregistruota ir veikė nelegaliai. Į jos gretas įsitraukė artimiausi Kazio Borutos bičiuliai ir jis taip pat pasekė jų pėdomis. [...]
This paper discusses a hitherto little investigated topic: the influence of Socialist ideas on the writer Kazys Boruta (1905-1965). He discovered Socialism during an inner revolution he experienced in January 1924 as a high school student in Marijampolė. He himself described this experience in terms akin to a religious conversion, which decisively transformed a long stretch of his personal life. Most of his closest friends shared in his ideas and deeds. Boruta fell in love with women who were close to him intellectually. After having lived through one unhappy love, he married Ona Kazanskaitė, an older woman who had participated in revolutionary activities in Russia. Boruta was drawn to forms of socialism that respected individual freedom and did not insist on a partisan straightjacket limiting individual expression. Influenced primarily by anarchism and the Naodniki – Socialist Revolutionary tradition, he propagated the latter on the pages of the left-leaning journal Aušrinė. At the same time he rejected Marxism, especially that of the Bolshevik type, as a betrayal of Socialist ideals. In the summer of 1926 a split occurred in the ranks of the ideologically closely related Lithuanian Peasant Populist Union, which exercised considerable influence over most of the young readers of Aušrinė and its publishers. After the split, the radical youth wing formed the Social Revolutionary Maximalist Union which was never officially registered and acted illegally. Boruta‘s closest friends joined their ranks, and he, too, followed in their footsteps. The aim of this union was to create an egalitarian democratic republic. To achieve this, its members did not shy away from participating in acts of expropriation and terror, including a robbery of the Tauragė State Bank in 1927 and an attempted assasination of Prime Minister Augustinas Voldemaras in 1929.[...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/33004/1/ISSN2335-8769_2013_N_59.PG_189-272.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33004
Affiliation(s): Istorijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2013, nr. 59
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

86
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

221
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.