Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32993
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Maslauskaitė, Aušra;Kuconytė, Deimantė
Title: Būti tėvu po skyrybų: tėvo kontaktai su nepilnamečiais vaikais
Other Title: Fathering after union sissolution: father-child contacts
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus leidykla, 2016, nr. 7(1)
Extent: p. 11-32
Date: 2016
Note: ISSN 2335-8777 (online). Autorių indėliai : Maslauskaitė - 90 proc., Kuconytė - 10 proc
Keywords: Skyrybos;Tėvo ir vaiko kontaktai;Vaiko išlaikymas po skyrybų;Teisinis tėvystės kontekstas Lietuvoje;Divorce;Father-child contacts;Child maintenance after divorce;Legal context of fatherhood in Lithuania
Abstract: Šiuo straipsniu siekta atskleisti tėvo santykių su nepilnamečiais vaikais tęstinumą po skyrybų ar partnerystės iširimo Lietuvoje ir įvertinti teisinio konteksto bei sociologinio lygmens veiksnių įtaką. Nepaisant aukštų ištuokų rodiklių, liudijančių, kad mūsų šalyje didelės dalies vaikų visa vaikystė ar jos etapai prabėga vien motinos šeimoje, iki šiol beveik neskirta dėmesio tėvo ir nepilnamečio vaiko santykiams po tėvų partnerystės iširimo. Remiantis sociologinės apklausos rezultatais nustatyta, kad Lietuvoje tėvų kontaktų su nepilnamečiais vaikais iš ankstesnių partnerysčių dažnumas yra žemesnis nei tokiose šalyse kaip Švedija, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Kontaktų dažnumas susijęs su reguliariu tėvo dalyvavimu išlaikant vaikus, ir tai atitinka kitų šalių rezultatus. Nustatyta tėvo ir vaiko kontaktų dažnumo socialinė diferenciacija pagal šeimos, kurioje auga vaikas, materialinę gerovę. Šių požymių sąryšis yra pozityvus. Tyrimo rezultatų įvertinimas atsižvelgiant į teisinį kontekstą leidžia daryti išvadą, kad būtina tobulinti teisinę bazę ir orientuotis į barjerų, kliudančių tėvystės tęstinumui, kai nutrūksta partnerystė, šalinimą
The aim of this article is to analyse the postdivorce father-child contact, to reveal the sociological factors and to contextualize them within the legal framework. The issue has been scarcely researched in Lithuanian sociology despite the high marital disruption rates and a large number of children spending part or whole childhood in the single mother households. The presented analysis is based on the national survey of single mothers and their reports on the father-child contact. The analysis proves that the frequency of child-father contact is relatively lower in Lithuania than in some other Western European countries. The frequency of contacts is positively linked to the father’s involvement in the child maintenance and this is consistent with other research findings. The results demonstrate the positive association between the frequency of contacts and material wellbeing of single mother family. The findings of the socio-legal analysis of post-divorce fatherhood in Lithuania leads to the conclusion that the legal system has substantial shortcomings and needs to be oriented towards the activation of father-child contact
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8777.7.1.1
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/32993/1/ISSN2335-8777_2016_N_7_1.PG_11-32.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32993
https://doi.org/10.7220/2335-8777.7.1.1
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Sociologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, nr. 7(1)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.88 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

192
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

102
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.