Imaginable common identity : shall we rely on emotions?

Abstract

Straipsnio tikslas – apmąstyti galimas ganėtinai skirtingų kultūrinių kontekstų sąsajas, pasitelkus tarpdalykinį aspektą. Koncentruojamasi į Didžiosios Britanijos rašytojų seserų Brontë‘ų ir Lazdynų Pelėdos (seserų Ivanauskyčių) kūrybos lauką, akcentuojant psichologinius veiksnius, galbūt sąlygojusius atitinkamas rašytojų intonacijas ar net pasirenkamas temas. Remiantis komparatyvistų pasiūlytos piramidės schema, daroma prielaida, jog skirtingų literatūrų autorių vienijančiu pagrindu gali būti laikomas mažiausiai kintantis ir lengviausiai skirtingų kultūrų atstovų atpažįstamas asmenybės „komponentas“ – emocijos. Pasitelkus negausius Lazdynų Pelėdos biografinius faktus ir studiją apie seserų Brontë‘ų gyvenimą ir kūrybą, daroma prielaida, jog tiek lietuvių, tiek britų autorėms būdingos melancholiškos nuotaikos gali būti sąlygotos tų pačių veiksnių – santykių šeimoje specifikos ir tuos santykius veikusios to meto kultūrinės situacijos. Atitinkamų šeimos modelių įtakos gali nulemti asmenybės tapatumo paieškos būdus, todėl šiuo atveju bus kreipiamas dėmesys ne tik į grožinius tekstus, bet ir į autorių biografinius faktus. Remiantis P. V. Simonovo pasiūlyta emocijų teorija, daroma išvada, jog asmenybių panašumai gali nulemti panašias literatūrinių tekstų charakteristikas. Anot V. P. Simonovo, konkrečios emocijos priklauso nuo informacijos kiekio – jos trūkumo ar poreikio patenkinimo. Jeigu informacijos reikia daugiau nei jos turima, emocijos bus neigiamos, jei informacijos pakanka, emocijos teigiamos. Taigi emocijos padeda nustatyti, kas individui yra naudinga, o kas – žalinga; visa, kas sukelia teigiamas emocijas, lieka atmintyje ir provokuoja norus ar pastangas pakartoti atitinkamą veiksmą ar poelgį, kuris ir sukėlė teigiamas emocijas. Turimos ar trūkstamos informacijos sąvoka šiuo atveju gali būti suprantama labai plačiai. [...]