Europos viešosios erdvės formavimosi teorinės ir empirinės prielaidos : nauji iššūkiai žiniasklaidai

Abstract

Stebint šiuolaikines žiniasklaidos vystymosi tendencijas, imama abejoti, ar ji apskritai pajėgi sukurti viešąją erdvę, būti ta visuomenės gyvenimo arena, kurioje susikerta viešieji interesai ir gimsta pilietiniai sprendimai. Žiniasklaidos tyrėjai taip pat negali pasakyti, kiek politinių naujienų turėtų būti kasdien pranešama, kad visuomenei būtų suteikta pakankamai pilietinės kompetencijos, o ir politinių naujienų kiekis dar nieko nesako apie jų kokybę (Norris 2000, 27). Iš kitos pusės, žiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenės politines nuostatas ir nustatant socialinio gyvenimo prioritetus pagrįstas empiriniais tyrimais. Todėl, nors ir įvertinant visą grėsmę, neatsisakoma idėjos, jog būtina siekti, kad žiniasklaida suteiktų visuomenei kiek įmanoma daugiau ir įvairiapusiškesnės praktinės informacijos, kaip vienas ar kitas politinis sprendimas gali asmeniškai paveikti kiekvieno piliečio gyvenimą. Manoma, jog tai savaime skatins norą dalyvauti formuojant šalies ar europinę politiką. Todėl pripažįstama, jog atviros viešosios erdvės modelis – tai bet kurios demokratinės visuomenės siekiamybė.