Visuomenės ir tapatybių paieškos Czesławo Miłoszo individualiojoje epochoje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 46 | 129 | 146 |
Apibendrinant išdėstytas mintis reikia pripažinti, kad Cz. Miłoszo individualiosios epochos kontūrai išnyra ganėtinai aiškiai, tačiau tai galėtų būti tolesnių tyrinėjimų uždaviniai. Dabar jau aišku, kad jos ištakų reikėtų ieškoti XVII amžiuje, kada LDK formavosi bajoriškos demokratijos principai ir stiprėjo katalikiškos tendendijos. Tuo pačiu metu atsirado ir gana laisvas požiūris į religijos išpažinimą. Erdvė nuolat plečiasi - XVII a. tai LDK, o XX a. - Vidurio Rytų Europa. [...] Ieškant tapatybių daugiausia dėmesio buvo skiriama Cz. Miłoszo asmenybei ir jo išgyvenimams, taip buvo bandoma išryškinti naujas visuomenės vertybes, iškilusias po XIX a. pabaigoje įvykusių lūžių. Nors dauguma vertybių keitėsi, tačiau viena iš pamatinių - religija - dar nebuvo išsivadavusi iš nacionalinių ypatumų. Todėl ilgainiui visuomenėje, veikiamai modernių religinių bendruomenių, galėjo vykti elito ir plačiųjų masių suartėjimas.
The object of this analysis is to outline the view that Czeslaw Miłosz, held of the world, which has been referred to as the epoch of the individual. This paper also examines societal guidelines of identity. It appears that the beginnings of the Czesław Miłosz, epoch might be sought in the seventeenth century, when the culture of democracy among the nobility in the Grand Duchy of Lithuania was developing and Catholic tendencies were becoming stronger. At that time, attitudes of tolerance towards religious confessions were also forming. Geographic borders were changing constantly. For example, in the 17th century, the borders of the Grand Duchy of Lithuania changed whereas, in the twentieth century, it was those of the middlle of Eastern Europe [...].