Czesławo Miłoszo gimtinė : tautiniai ir konfesiniai pokyčiai po antrojo pasaulinio karo
| Other(s) | |||
|---|---|---|---|
Vertėjas / Translator | LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 46 | 259 | 268 |
Kėdainiai vis labiau tampa vienalyčiu regionu, kuriame besąlygiškai dominuoja lietuvių kultūra. Kėdainių visuomenė taip pat ir konfesiniu požiūriu yra gana vienalytė, palyginti su katalikiškąja dauguma, protestantai čia sudaro tik menką procento dalį. Siekiant išsaugoti daugiakultūriškumą, kuris tarpukario laikais buvo pagrindinis šio regiono bruožas, reikia sukurti sąlygas, kad laikantis šiuolaikinių teorijų diktuojamų kolektyvinės tapatybės kriterijų, priklausymas tautinei grupei ir konfesijai būtų patrauklus jos atstovams. Būtina keisti daugumos nuomonę ir skatinti, kad verta investuoti į daugiakultūriškumo išlaikymą. Tai svarbu ne tik mažumų atstovams. Įvairių kultūrų dalyvavimas visuomenės gyvenime atneša naudos ir jos daugumai. Norint sugrąžinti Kėdainių regionui daugiakultūrinį statusą, būtina sukurti valstybinę programą, galinčią pritraukti Europos fondus, o vietinė valdžia, pasitelkusi išsaugotą kultūrinį paveldą, turi reklamuoti regioną tarptautinėje erdvėje.
Czesław Miłosz was born in the vicinity of Kėdainiai, a multi-cultural region at the start of the 20th century, which was populated by Lithuanians, Jews, Poles and Russians along with the faithful of a number of different religions. Kėdainiai, nonetheless, had been renowned as the primary centre of Protestantism in Lithuania since the 16th century. The aim of this article is to depict the changes in the nation and religion, taking place in Kėdainiai and its vicinity during the latter half of the 20th and beginning of the 21st century. This paper is based on contemporary theories of collective identity […].