Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32380
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Crisafulli, Domenico
Title: Vilnius as a European capital of culture: institutions and civil society
Other Title: Vilnius – Europos kultūros sostinė: institucijos ir pilietinė visuomenė
Is part of: Regioninės studijos. 2010, [No.] 5, Baltic region: past and new challenges, p. 65-76
Date: 2010
Keywords: Civil society;Cultural performance;National representation;Pilietinė visuomenė;Kultūros vyksmas;Nacionalinė reprezentacija
Abstract: Vilnius, the capital of Lithuania, has been declared a European Capital of Culture in 2009, and this official nomination by European Union constitutes another public mark of the process that the Republic of Lithuania carried out from their independence from Soviet Union to their membership in the European Union. To manage all the events that were organized in 2006, the Vilnius municipality and Lithuanian ministry of culture established a public institution named “Vilnius – European Capital of Culture 2009”. At the base of the programme, there is the involvement of different social groups, artistic, cultural and, more in general, volunteer associations, media operators or simple citizens that, through projects, should develop shows, concerts, performances that can represent an official culture accepted as trait-d’union between the European union’s idea of common culture among all members and the specific need of representation of particular and unique culture, tied to a specific and unique identity, of the independent republic of Lithuania. From another point of view, the so called “civil society”, in this case all those social groups, associations, artists and citizens can develop several representations of culture or, more in general, several ways of thinking about national identity, that very often can cause some tension with the official institution. The needs, problems and ideas about culture can differ or be in contrast with the official representation given by the government or requested by the European Union. The expected participation of civil society (groups, associations, artists, citizens, etc.) is, at the same time, a resource and a critical point of the programme. The connection between official goal of representation of a specific idea of culture and the statement to do this through the projects proposed by different groups can create tension and underline the different levels of meanings inside an apparent clear and unequivocal affirmation of culture.
Vilnius, Lietuvos sostinė, 2009 metais buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, ir šis oficialus Europos Sąjungos pripažinimas yra dar vienas riboženklis Lietuvos Respublikai pereinant iš buvusios Tarybų Sąjungos į Europos Sąjungą. 2006 metais Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros ministerijos pastangomis buvo įkurta viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, skirta koordinuoti renginių veiklai. Programos esmė – skirtingų socialinių grupių, meno, kultūros, savanoriškų organizacijų, žiniasklaidos atstovų bei eilinių piliečių bendradarbiavimas organizuojant renginius, koncertus, performansus. Šia veikla siekta pristatyti oficialiąją kultūrą, kuri yra tarsi lydinys, sukurtas iš bendros visoms Europos Sąjungos narėms kultūros ir konkrečios, specifinės kultūros, susijusios su unikalia nepriklausomos Lietuvos Respublikos tapatybe. Kita vertus, vadinamoji „pilietinė visuomenė“ (šiuo atveju – tos visuomenės grupės, asociacijos, menininkai ir piliečiai) gali sukurti keletą kultūros reprezentacijos modelių, keletą būdų suvokti ir išreikšti tautinę tapatybę, ir tai dažnai prieštarauja oficialių institucijų pozicijai ir nuostatoms. Su kultūra susiję poreikiai, problemos ir idėjos gali skirtis arba kontrastuoti su oficialia vyriausybės pozicija ar Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Tikimasis pilietinės visuomenės (grupių, asociacijų, menininkų, piliečių ir t. t.) dalyvavimas yra ir puikus programos šaltinis, ir kritinis jos dėmuo. Siekiant oficialaus tikslo – pristatyti specifinę krašto kultūrą – ir darant tai pasitelkus įvairius siūlomus skirtingų grupių projektus gali kilti įtampa ir susiformuoti skirtingos iš pažiūros aiškaus kultūros supratimo prasmės.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32380
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32380
Appears in Collections:2010 Regioninės studijos, [vol.] 5

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

23
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.