Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32376
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Näripea, Eva
Title: Nature, movement, liminality: representing the space of the nation in 1960’s Estonian cinema
Other Title: Gamta, judėjimas, ribos: tautos erdvės reprezentavimas 1960-ųjų Estijos kine
Is part of: Regioninės studijos. 2010, [No.] 5, Baltic region: past and new challenges, p. 89-107
Date: 2010
Keywords: Estonian cinema;Representations of space;Representations of history;National identities;Estijos kinas;Erdvės vaizdavimas;Istorijos vaizdavimas;Tautiniai tapatumai
Abstract: The recent upsurge of Estonian cinema, characterised by an increased number of productions as well as by the remarkable success of these productions both at international film festivals and in the domestic box-office, has left the broader audiences with a strong conviction that Estonian cinema as a national cinema was not born until after the Estonian state was re-established in the early 1990s. This reflects eloquently the fact that a whole branch and period of the Estonian culture – Soviet Estonian cinema – is to this date not recognised as a self-evident part of Estonian national culture, at least not in the wider, popular imaginary. This paper examines Soviet Estonian narrative cinema of the 1960s and seeks to demonstrante that while it was inseparably tied to the Union-wide, i.e. transnational, cinematic circuits, both in terms of policies and practices, themes and topics, Estonian cinema still succeeded in sculpting a distinctive, i.e. national, sensibility. This dynamic, in my opinion, is manifested in a strikingly clear manner through dominant spatial representations of the period’s production. The portrayals of Estonian territory, its characteristic land-, sea- and mnemoscapes as seen in the cinema of the 1960s provides a reasonably strong case for arguing that despite the lack of a nation-state on the one hand and the rigorous regulations of Soviet cinema authorities on the other hand, the local cultural agencies managed to establish a specific representational order which bears clear traces of local idiosyncrasies.
Dabartinis Estijos kino pakilimas ir pasiekimai tarptautiniuose kino festivaliuose bei populiarumas Estijoje įtvirtino tam tikros visuomenės dalies nuostatą, kad Estijos kinas, kaip nacionalinis fenomenas, nebuvo susiformavęs iki 1990-ųjų, kai Estija vėl tapo nepriklausoma valstybe. Tai byloja, kad ištisa Estijos kultūros šaka ir laikotarpis – sovietinės Estijos kinas – iki šiol nėra pripažintas kaip integrali Estijos nacionalinės kultūros dalis, bent jau plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Straipsnyje analizuojamas septintojo dešimtmečio sovietinės Estijos kinas siekiant parodyti, kad nors ši kultūros šaka buvo stipriai susaistyta tarybinių reikalavimų, ji vis dėlto sugebėjo reprezentuoti ir įkomponuoti nacionalinius bruožus. Autoriaus nuomone, ši dinamika pirmiausia atsiskleidžia per erdvės pristatymą to meto kinematografijoje. Estijos teritorijos vaizdavimas, jos bruožų, kraštovaizdžio, jūros pabrėžimas, kaip matyti septintojo dešimtmečio kine, suteikia tvirtą pagrindą argumentuoti, kad, nepaisant nepriklausomybės praradimo ir griežtų sovietinio kino cenzorių reikalavimų, šalyje sugebėta sukurti specifinę kinematografijos kalbą, aiškiai pabrėžiančią Estijos savitumą.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32376
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32376
Appears in Collections:2010 Regioninės studijos, [vol.] 5

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

18
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

34
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.