Lexical gaps : resolution by functionally complete units of translation
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 45 | 127 | 142 |
Šiame straipsnyje aptariamos vertimo problemos, kylančios dėl gana savito leksinių ertmių reiškinio. Leksinės ertmės yra atvejai, kai dėl kultūrinių, gramatinių ar kitokių priežasčių kalboje nėra tam tikros sąvokos leksikalizacijos leksiniu vienetu, t.y. vertimo metu pasigendama tiesioginio ekvivalento. Straipsnyje domimasi, kaip atskiri leksinių ertmių pavyzdžiai perteikti vertimo žodynuose bei tekstyne. Palyginti šių dviejų šaltinių duomenis - ne vienintelis straipsnio tikslas. Svarbiau parengti ir išbandyti tekstynų lingvistikos inspiruotą leksinių ertmių užpildymo metodologiją- Straipsnio pabaigoje siūloma keisti elektroninių žodynų formą: pereiti prie išplėstinio reikšmės vieneto koncepcijos. Taip pat pateikiama rekomendacijų dėl galimos interaktyviosios vertėjo pagalbinės priemonės, kuri saugotų iš anksto numatytus ir straipsnyje aprašyta metodologija apdorotus probleminius atvejus, struktūros.
This article deals with translation problems caused by a rather specific notion of lexical gaps which are understood as lack of direct lexicalisation for a certain concept. This analysis is focused on the way such problematic cases are rendered in translational dictionaries and in language use, i.e. in corpora. However, the comparison of data from the two sources is not the only goal of the article. The other and, probably, a more important aim is to construct and to test a corpusdriven methodology finding translation equivalents for lexical gaps prior to translation. Certain recommendations as to the structure of an interactive translator ’s tool (a lexical data base or a lexicon) for translators (and, hopefully, for a machine translation system) follow.