Sociotropiniai vertinimai ar asmeninės patirtys? Politinis pasitikėjimas Lietuvoje

Abstract

Demokratijos išlikimas ir efektyvus funkcionavimas priklauso nuo pasitikejimo valdžios institucijomis, pilieciu noro pripažinti demokratijos taisykles ir ju palaikymo. Parama valdžios institucijoms ir pilieciu dalyvavimas valstybes valdymo procese – esmine demokratijos funkcionavimo ir stabilumo užtikrinimo salyga. Tarp mokslininku dominuoja požiuris: per ilgesni laikotarpi pasitenkinimas politines sistemos veikimu sukuria aukšto lygio bendraja parama demokratijai, kuri salygoja demokratiniu režimu išlikima kriziu laikotarpiu. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti politinio pasitikejimo priežastis Lietuvoje. Tyrimo metodas – reprezentatyvios Lietuvos gyventoju apklausos, atliktos 2010 metais, duomenu analize. Pirmoje straipsnio dalyje pateikta pasitikejimo politinemis institucijomis samprata. Antroje dalyje analizuojamos pasitikejimo politinemis institucijomis priežastys. Trecioje straipsnio dalyje atskleidžiami pasitikejimo politinemis institucijomis bruožai pokomunistinese šalyse. Naudojant ivairius statistines analizes metodus ir budus, buvo nustatyta, kad politiniam pasitikejimui daro itaka pasididžiavimas Lietuvos pilietybe, procedurinio teisingumo savivaldos institucijose vertinimas, socialiniu išmoku didinimo vertinimai, dabartines šalies ekonomikos ir šalies ekonomikos ateityje vertinimai ir pasitenkinimas gyvenimu. Nuostata, kad valdžia turi daugiau lešu skirti socialinems išmokoms ir nepasitenkinimas asmeniniu gyvenimu, susijusi su isitikinimu, jog sovietiniais laikais gyventi buvo geriau negu dabar. Sociotropiniai ekonominiai vertinimai turi tiesiogini poveiki, o egocentriniai ekonomines padeties vertinimai – netiesiogini poveiki pasitikejimui politinemis institucijomis.