Angliškoji tarptautinių santykių mokykla, kaip metodologinis instrumentas, analizuojant valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešinimą tarptautiniuose santykiuose

Abstract

Straipsnio tikslas – pristatyti metodologinę prieigą, kurią pasitelkus būtų galima analizuoti valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešinimą tarptautiniuose santykiuose. Kaip metodologinis instrumentas pasirinkta angliškoji tarptautinių santykių mokykla, kurios ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės mokyklos teoretikų idėjos, daugiau dėmesio skiriant koncepcijoms, kurios yra aktualios nagrinėjant valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių suderinamumą / prieštaringumą. Atsižvelgiant į tai, kad mokykla nėra vienalytė, pabrėžiama takoskyra tarp skirtingų mokyklos krypties atstovų – solidaristų ir pliuralistų: pateikiami esminiai kiekvienos krypties pozicijų skirtumai. Taip pat išskiriamos tam tikros mokyklos krypčių sąsajos su realizmu ir liberalizmu. Daroma išvada, jog valstybės suvereniteto ir žmogaus teisių priešinimas tarptautiniuose santykiuose yra tolygus liberalių ir realistinių idealų konfrontacijai, t. y. tolygus angliškosios mokyklos pliuralistinėms ir solidaristinėms opozicinėms idėjoms

The article presents the theoretical framework that could be used in analyzing the opposition of state sovereignty and human rights in international relations. As the methodological tool is chosen the English School of international relations, which is known as a via media, a third way between realism and liberalism. The English School is generally divided into two major camps – pluralism and solidarism, distinguishable by their positions on the role of values in international society. The pluralistic variant of English School is closer to realism, and the solidarist variant – to liberalism. The main concept which represents the English School is the international society. According to the definition by H. Bull and A. Watson, international society is a “group of states (or, more generally, a group of independent political communities) which not merely form a system, in the sense that the behaviour of each is a necessary factor in the calculations of the others, but also have established by dialogue and consent common rules and institutions for the conduct of their relations, and recognise their common interest in maintaining these arrangements”. Pluralists and solidarists perceive the concept of international society differently. The pluralist concept of international society refers to the positivist tradition of international law. According to that tradition, international law is the law between states only and exclusively. The statement that only sovereign states can become members of the international society is of fundamental importance in the pluralist approach. The scope of pluralist international society is fairly minimal, centered on shared concerns about international order under anarchy, and thus largely confined to agreement about sovereignty, diplomacy, and non-intervention.[...]