Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32080
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Žekevičiūtė, Indrė
Title: Ekokritikos kryžkelėse : Tomo Staniulio naujausių laikų pastoralė
Other Title: The ways of ecocriticism: Tamas Staniulis' pastoral of modern times
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla., 42 (2005)
Extent: p. 159-164
Date: 2005
Abstract: Straipsnio tikslas – apmąstyti esminius naujos literatūros tyrinėjimų krypties – ekokritikos – klausimus, ieškant jų atspindžių Tomo Staniulio romane „Herbas ir varlės“. Analizuojami vieni iš svarbiausių ekokritikos aspektų – vieta ir tapatumas, vidinės ir išorinės erdvės, kalbos sistemos ir ekosistemos paralelės, numanomos literatūros ir gamtos jungtys; atsakymai į ekokritikos keliamus klausimus gali nuskambėti paradoksaliai: susidūręs su gamtos – plačiosios aplinkos – pasauliu ir patyręs jo kitoniškumą, kūrybingas žmogus ima geriau suvokti savo paties stiprybes ar ribotumą. T.Staniulio personažai gyvenimą ir aplinką patiria griebdamiesi alkoholio ir narkotikų, tačiau suvokia būtinybę keisti tokį buvimą: jie mėgina sukurti vieną didingą kūrinį, tiksliau, ketina pasisemti gyvasties energijos iš kalbos šaltinio, o nepavykus bėga į savitą „metaerdvę“, tikėdamiesi ištirpti susikurtoje virtualybėje. Taip tarsi paneigiamas antropocentrizmas, patvirtinamos ekokritikos tiesos. Romano veikėjai sėkmingai adaptavęsi naujausių laikų buvime – šiukšlinoje kasdienoje, tarp tuščių butelių, nuorūkų, nešvankių žodžių, girtų riksmų, – tačiau ieško būdų šį buvimą tobulinti; vienas iš tokių būdų – kūryba; kitas – svaiginimasis ir kvaišinimasis; dar kitas – gamtos ir aplinkos skaitymas, leidžiantis pasijusti vienu iš daugybės didžiulio tinklo centrų. Tirpstant didžiajam centrui, keičiantis hierarchijoms, gamtos sfera neišvengiamai priartės ir sukonkretės atskleisdama savąsias taisykles
The aim of the article is to reflect on the most vivid subjects of ecocriticism and to look for the main issues of this trend in Lithuanian literature, namely in T.Staniulis‘ novel “Blazon and Frogs” („Herbas ir varlės“). Place and identity, external and internal space, ecosystems and system of language, literature and nature are the most important questions, the answers to which could be paradoxical: confronting the separate realm of nature and becoming aware of its “otherness” a creative person becomes more deeply aware of his own dimensions or limitations. T.Staniulis‘ characters explore life and environment with the help of alcohol and drugs, they try to improve their lives by [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/32080/1/ISSN2335-8769_2005_N_42.PG_159-164.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32080
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2005, nr. 42
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

28
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

38
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.