Kaip šiandien maištauja rašytojai
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2005 | 42 | 165 | 173 |
Pasitelkus V. Kubiliaus įžvalgas ir J. Kristevos mintis apie kultūrą-maištą, kuri vienintelė gali išgelbėti mus šiandieniniame grasiame technologizuojančiame pasaulyje, straipsnyje keliami klausimai: kas ir kaip maištauja šiandien lietuvių literatūroje. Žvelgiama į 2004 metais pasirodžiusias lietuvių rašytojų M. Ivaškevičiaus, S. Parulskio, H. Kunčiaus, R. Šerelytės, J. Fominos knygas (daugiausia dėmesio skiriama Ivaškevičiaus pjesei „Madagaskaras“ ir Kunčiaus romanui „Gaidžių milžinkapis“). Vienas iš kultūros-maišto variantų, anot Kristevos, – tai anamnezė, t.y. žodžiais išsakyta atmintis, kuri yra pagrįsta perkėlimu. Būtent perkėlimo aspektui straipsnyje skiriama daugiausia dėmesio, analizuojant literatūros tekstus. Parulskio, Šerelytės, Kunčino, Gavelio tekstuose svarbus trauminės, nutylėtos pasakotojo patirties pasakojimas, kartojimas ir perdirbimas. Ivaškevičiaus tekste perrašoma kultūrinė tautos atmintis, maištingai sugrįžtama į praeitį atveriant tautos psichikos erdvei galimo atnaujinimo formas. Analizuojant Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras” taip pat aptariama revoliucinė mažumos literatūros prigimtis ir jai būdingi bruožai, pagal G. Deleuze'ą ir F. Guattari: mažumos literatūroje kalba yra deteritorizuota, viskas yra politiška ir matuojama kolektyvine verte. Galiausiai, atsižvelgus į pokolonijinį šiuolaikinės lietuvių literatūros aspektą, galima įžvelgti vienai kartai priklausančių (gimusių septintajame, aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje) rašytojų kūrybos strategijų panašumus.
The article discusses the revolting, rebellious nature of the works by the contemporary Lithuanian writers M.Ivaškevičius, S.Parulskis, H.Kunčius, R.Šerelytė, J.Fomina, which were published in 2004. Combining V.Kubilius’s insights and J.Kristeva’s ideas developed in her book Sens et non-sens de la révolte, a certain literature is seen as a culturerevolt, able to save us in contemporary robotising world. One form of the revolt is anamnesis, i.e., the narration, repetition, and transformation of the traumatic, untold, and suppressed experience either of the narrator (in the texts by S.Parulskis, R.Šerelytė, J.Kunčinas, R.Gavelis) or the nation.