Labor division at home and procreational intentions : the case of Lithuanian families
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 3 (1) | 69 | 85 |
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti šiuolaikines šeimos ir lyciu vaidmenu kaitos tendencijas. Analizuojama, kaip besikeiciantys šeiminiu santykiu modeliai susije su prokreaciniais ketinimais, kaip vertinami besikeiciantys lyciu vaidmenys ir lyciu lygybe tarpasmeniniu santykiu lygmenyje, kaip konstruojami šeimos modeliai, kuriame abu tevai mokama darba derina su vaiku ugdymu. Straipsnyje remiamasi 2010–2011 metais atliktos reprezentatyvios reprodukcinio amžiaus gyventoju apklausos „Lyciu nelygybe, viešoji politika ir gimstamumo ateitis Lietuvoje“ rezultatais, kurios tikslas buvo ivertinti lyciu socialines nelygybes turini, masta ir tendencijas ivairiuose užimtumo sektoriuose ir šeimoje bei lyciu nelygybes poveiki gyventoju prokreacinems nuostatoms. Tyrimo rezultatai rodo, kad egzistuoja dvejopas požiuris i tarpasmeninius šeimos santykius bei namu ukio ir vaiku priežiuros pareigu pasidalijima, kuris priklauso nuo ivairiu sociodemografiniu rodikliu – lyties, išsilavinimo ar gyvenamosios vietoves ir pan. Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad moterys prisiima didesne atsakomybe už namu ukio bei vaiku priežiuros isipareigojimus nei vyrai. Tiek vyrai, tiek moterys labiau linke vertinti savo šeima kaip patriarchalinio, o ne egalitarinio tipo lyciu vaidmenu struktura, nors patriarchalini tipa vertinanciu vyru skaicius yra mažesnis. Akivaizdi lyties kriterijaus reikšme: nepaisant mažesnio vyru isitraukimo i šeimos isipareigojimu struktura, ju lukesciai gimstamumo aspektu yra pozityvesni nei moteru. Vyrai labiau nei moterys linke tureti prokreaciniu ketinimu, taip pat ir respondentai, turintys aukštaji išsilavinima ir gyvenantys mieste, palyginti su kaimo vietovemis. [...]
The paper is based on the analysis of power structure of the family and the family decisionmaking concerning household responsibilities, including childcare and household duties. )e traditional institution of family has long been viewed as the basic unit of society and as a matter of public interests and public sphere. However, the increasing tendencies of individualization force individuals to accept the existence of distinction between male-breadwinner and female-career models. )e traditional male breadwinner model is characterized by normative expectations of women and men’s duties and responsibilities shared in households. )e modern families, as a consequence of individual decision-making, allow more diversity in sharing household labor. )e main results of the survey conducted in 2010–2011 indicate that the most consistent predictor of the division of domestic labor in the private sphere is the dominant gender ideology of men, and both spouses/partners’ education, sex and place of residence. Compared to men, women share greater responsibility in taking care of children and housework. In this regard, the common satisfaction in family relations influences the restructuring of traditional gender roles. )e asymmetries in family relations related to domestic labor are considered as one of the main factors characterizing the nature of gendered power relations in private and public spheres, including procreational behavior.