Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31835
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Morkūnaitė-Lazauskienė, Aistė
Title: Kauno savivaldybės ir centrinės valdžios santykiai (1918-1931)
Other Title: Relationship between Kaunas municipality and government (1918-1931)
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, T. 10 (2009)
Extent: p. 35-48
Date: 2009
Keywords: Savivaldybė;Centrinė valdžia;Santykiai;Kaunas;Municipality;Government;Relationship;Kaunas
Abstract: Kaunui tapus laikinąja sostine, politinio ir visuomeninio gyvenimo centru, čia persikėlė centrinės valdžios įstaigos, susikoncentravo besikurianti administracija, kariuomenės daliniai. Valstybės kūrimo darbai vyko labai sudėtingomis sąlygomis. Daugelis lenkų, žydų ar rusų labai nepatikliai žiūrėjo į lietuvių siekį kurti savo valdžios institucijas. Pasak amžininkų, „visur ir visame kame visa, kas lietuviška, neigė ir ironizavo, ir daugelį kartų tiesiog viešai į akis pašiepdavo mūsų karius ir valdininkus“. Ironija ir pašaipa centrinei valdžiai buvo juntama ir Kauno savivaldybėje, kurioje lietuviai iki 1931 m. nesudarė daugumos. 1918–1920 m. Kauno savivaldybės nesutarimus su centrine valdžia sąlygojo neaiškios kompetencijos ribos tarp savivaldybės ir kitų institucijų. Centrinės valdžios silpnumas, nepatyrimas ir nestabilumas griovė jos autoritetą. Todėl gilesnes administravimo tradicijas turinti Kauno savivaldybė nevengė prieštarauti centrinei valdžiai, kai kada ir nevykdyti jos nurodymų. Kita supriešinimo priežastis – miesto tarybos tautinis margumas ir kai kurių jos narių nelojalumas valstybei. Ilgiausiai tarpusavio įtampa tvyrojo dėl lietuvių kalbos vartojimo savivaldybėje. Tautininkų vyriausybę erzino Kauno savivaldybės tautinė sudėtis ir atvira opozicija centralizacijos politikai, todėl 1929 m. buvo rengiamas specialus įstatymas Kauno savivaldybei, o 1931 m. įstatymu savivalda dar labiau apribota
The article focuses on communication between the central government and the local government in Kaunas. In 1919–1920, the central government was rather weak and inexperienced, whereas Kaunas municipality had long traditions of administration. The article discusses several cases, when regulations of the central government were rejected or ignored by the city council or the city board. One of the most important questions was the usage of Lithuanian as the state language instead of Russian in the municipality. Lithuanians in the city council remained a minority till 1931. The ethnic and political composition of the city council and its opposition displeased the government. There were plans to prepare a special law on Kaunas municipality. Municipalities of Lithuania were blamed for having too much autonomy and too little accountability. The new law on local government limited the autonomy of municipalities, especially the Kaunas municipality. According to the law, one third of the Civil Council members was appointed by the government
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31835/1/ISSN2335-8734_2009_N_10.PG_35-48.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31835
Affiliation(s): Viešojo administravimo katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2009, nr. 10
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

37
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

41
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.