Rusų kalbos vartojimo klausimas Kauno miesto savivaldybėje 1927-1928 m

Abstract

Po 1918 m. susikūrusi Lietuvos valstybė buvo daugiatautis, daugiakalbis kraštas. Ši tautinė-kultūrinė įvairovė formavo savitą naujai susikūrusios valstybės veidą, tačiau tuo pat metu egzistavo ir gana rimtos, su tuo susijusios problemos. Viena jų – lietuvių daugumos pasyvumas, socialus atskirumas, telkimasis kaimo vietovėse. Tuo tarpu žydų, lenkų ar rusų tautinės mažumos daugiau telkėsi Lietuvos miestuose, laikinoje sostinėje Kaune. Tokia situacija buvo glaudžiai susijusi su kalbų vartojimo problema. Lietuvių tautos atstovai, kurie tuo metu aktyviai įsijungė į politinę veiklą, kūrė Lietuvos kariuomenę, patriotinių jausmų kupinas jaunimas gana jautriai reagavo į svetimų kalbų vartojimą Kaune. Ypač neigiamai buvo vertinamas lenkų bei rusų kalbos paplitimas, kadangi Kauno mieste dominavusių tautinių mažumų atstovai neturėjo jokio poreikio tarpusavyje kalbėti lietuviškai. Be to, lietuvių ir kitų kalbų vartojimo problema palietė ir valdžios įstaigas, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybę. Didžiausi kalbų vartojimo pokyčiai Kauno miesto savivaldybėje vyko 1927–1928 metais. Būtina atkreipti dėmesį į situacijos keitimo priemones, pokyčių objektyvumą, valdžios požiūrį į kitataučius Kaune. Tyrimas paremtas to meto spauda bei Kauno apskrities archyvo medžiaga

At the end of the 1930s, Lithuania entered a new period of national identity development. In 1926, the Lithuanian government was taken by Tautininkai (Nationalists), who represented nationalistic ideology. Their main goal was to establish this ideology across the country. One of the aspects of such nationalistic policy was realized in Kaunas municipal council. Here, due to the lack of competent specialists, the Russian language was used alongside Lithuanian since the restoration of Lithuanian independence. The situation changed towards the end of the 1930s. There were visible attempts of the young Lithuanian society to reduce the dominance of the national minorities which lead to the changes in national integration policy. It was of particular importance to find the balance between the interests of the national minorities and Lithuanians as it determined the further development of the identity of the Lithuanian nation