Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31830
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Ivanovas, Bernaras
Title: Rusų kalbos vartojimo klausimas Kauno miesto savivaldybėje 1927-1928 m
Other Title: The question of the Russian language usage in Kaunas municipality in 1927-1928
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, T. 10 (2009)
Extent: p. 73-79
Date: 2009
Keywords: Rusų kalba;Savivaldybė;Kaunas;Russian language;Municipality;Kaunas
Abstract: Po 1918 m. susikūrusi Lietuvos valstybė buvo daugiatautis, daugiakalbis kraštas. Ši tautinė-kultūrinė įvairovė formavo savitą naujai susikūrusios valstybės veidą, tačiau tuo pat metu egzistavo ir gana rimtos, su tuo susijusios problemos. Viena jų – lietuvių daugumos pasyvumas, socialus atskirumas, telkimasis kaimo vietovėse. Tuo tarpu žydų, lenkų ar rusų tautinės mažumos daugiau telkėsi Lietuvos miestuose, laikinoje sostinėje Kaune. Tokia situacija buvo glaudžiai susijusi su kalbų vartojimo problema. Lietuvių tautos atstovai, kurie tuo metu aktyviai įsijungė į politinę veiklą, kūrė Lietuvos kariuomenę, patriotinių jausmų kupinas jaunimas gana jautriai reagavo į svetimų kalbų vartojimą Kaune. Ypač neigiamai buvo vertinamas lenkų bei rusų kalbos paplitimas, kadangi Kauno mieste dominavusių tautinių mažumų atstovai neturėjo jokio poreikio tarpusavyje kalbėti lietuviškai. Be to, lietuvių ir kitų kalbų vartojimo problema palietė ir valdžios įstaigas, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybę. Didžiausi kalbų vartojimo pokyčiai Kauno miesto savivaldybėje vyko 1927–1928 metais. Būtina atkreipti dėmesį į situacijos keitimo priemones, pokyčių objektyvumą, valdžios požiūrį į kitataučius Kaune. Tyrimas paremtas to meto spauda bei Kauno apskrities archyvo medžiaga
At the end of the 1930s, Lithuania entered a new period of national identity development. In 1926, the Lithuanian government was taken by Tautininkai (Nationalists), who represented nationalistic ideology. Their main goal was to establish this ideology across the country. One of the aspects of such nationalistic policy was realized in Kaunas municipal council. Here, due to the lack of competent specialists, the Russian language was used alongside Lithuanian since the restoration of Lithuanian independence. The situation changed towards the end of the 1930s. There were visible attempts of the young Lithuanian society to reduce the dominance of the national minorities which lead to the changes in national integration policy. It was of particular importance to find the balance between the interests of the national minorities and Lithuanians as it determined the further development of the identity of the Lithuanian nation
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31830/1/ISSN2335-8734_2009_N_10.PG_73-79.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31830
Affiliation(s): Politologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2009, nr. 10
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

43
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.