Gyvas miestas, arba tarpukario Kauno salonų kultūra
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2009 | 10 | 133 | 155 |
1919 m. pavasarį Lenkijos kariuomenėi užėmus pietrytinę Lietuvos dalį nuo ardino iki Vilniaus, Kaunas Lietuvos istorijoje tapo ta vieta, kurioje plėtojosi svarbiausi politiniai ir visuomeniniai procesai. Tačiau tokiu miestas tapo ne iš karto: tik susitelkus visam laikotarpio inteligentijos žiedui. Tarpukario Kauno kultūrinį palikimą, kokį dabar matome istorijos šviesoje, sukūrė vietinė, tuo metu mieste gyvenusi visuomenė bei iš Vilniaus krašto persikėlę tautiečiai, tarp kurių buvo ir didžioji dalis to laiko iškilių asmenybių. Tarpukario Kauno salonų kultūra – tai intelektualių idėjų sklaida ir asmenybių elgsenos, kurios pasireiškė per bendrines viešo elgesio normas ir paveikė savitos kaunietiškos kultūros ir Kauno, kaip miesto, formavimąsi. Remiantis vakarietiška kultūros koncepcija ir miesto kultūrą aiškinant nematerialaus sociokultūrinio modelio kategorijomis, tarpukario Kauno salonų kultūra gali būti nusakoma kaip sąmoningas miestiškos bendruomenės sãvo miesto išskirtinumo suvokimas. Gyvas kultūrinis gyvenimas sąlygojo, jog laikinoji sostinė buvo pastovaus kūrybinio judėjimo ir kaitos vieta, todėl skatino laisvu bendravimu grįstos salonų kultūros plėtrą. Kauno inteligentijos propaguota salonų kultūra iškilo kaip A. Smetonos autoritarizmo priešinimas idealizuotai hierarchizuotos visuomenės koncepcijai. Salonų kultūros apraiškos Kaune Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu po perversmo palaikė pusiausvyrą tarp griežtinamo autoritarizmo ir opoziciškai nusiteikusios visuomenės dalies. Tarpukario Kaune propaguota salonų kultūra atitiko laikotarpio visuomenės intelektualinį brandumą, todėl buvo priimtina visuomeninio gyvenimo norma. Laikinosios sostinės salonų kultūra tapo inteligentijos tradicija ir neatsiejamu tarpukario visuomeninio gyvenimo atributu.
The focus of the article is salon culture practiced in interwar Kaunas. After the loss of Vilnius, the most eminent figures of the time moved to Kaunas which became the center of political and social events. Unique cultural environment formed by the intellectual society gave rise for a rapid growth of cultural salons in the provisional capital of Lithuania. The article views culture and society as one integral system. Analysis of recorded personal narratives and experiences helps to reveal public norms and traditions common for that particular time. The salon culture is defined as an aspect of communication which shows ideological and cultural maturation process of the society. The specificity of salon culture in Kaunas is determined by historical period of time and the fact that, the city is treated not as a material object determined by the place, but as an entity existing in people’s hearts. The salon culture offered an alternative model of society which contrasted to prevailing authoritarian regime of interwar Lithuania. Salon culture was propagated by active intellectuals and well-known figures in academic and artistic interwar society. The salon culture significantly enriched the social life of Kaunas city and Lithuania becoming a tradition and essential attribute of intelligent society, spreading beyond the borders of provisional capital.