[Recenzija]

Abstract

Prabėgo jau pusė šimto metų, kai buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė. Deja, be teigiamų šio didžiulio projekto pusių, buvo ir neigiamų, kurios pamažu užsimiršta. Todėl ši knyga, kurioje yra aprašoma Kauno marių dugne atsidūrusio slėnio istorija, pasirodė pačiu laiku. Tai lyg paminklas visiems Nemuno dugne likusiems kaimams, tuose kaimuose gyvenusiems žmonėms, šimtus metų čia dirbusiems žemę, auginusiems duoną ar pragyvenusiems iš Nemuno teikiamų gėrybių. Paruoštų užlieti slėnių iškeldinimas – išties unikalus reiškinys Lietuvos istorijoje. Per trumpą laiko tarpą turėjo būti iškeldinti ištisi kaimai su gyvenamaisiais, ūkiniais ir visuomeniniais pastatais, kapinaitėmis, bažnyčiomis. Bet ne viską buvo galima iškelti, daug kas taip ir liko marių dugne – daugiausia mūsų sunkiausiai įvertinamas dvasinis palikimas: šių apylinkių istorija, ypač vaizdingi vietovių pavadinimai, smulkių objektų – laukų, miškų, balų, pievų, klonių, akmenų ir kitų objektų vardai. Tik dalį jų kalbininkai spėjo užrašyti ir atiduoti saugoti archyvuose.[...]