Kauno amatininkų cechai XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje

Abstract

Šiame straipsnyje bandoma nustatyti pagrindinius Kauno amatininkų cechų raidos ypatumus bei, remiantis Kauno mėsininkų cecho atvejo analize, nustatyti cechų organizacijos, profesinės veiklos bruožus. Nagrinėti amatininkų cechą autorių paskatino Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rankraštyne rasta Kauno mėsininkų cecho protokolų knyga, kurioje registruoti mokesčius mokantys mėsininkai bei fiksuoti cechui svarbūs įvykiai. Šis dokumentas, atsižvelgiant į ribotą šaltinių bazę, tapo atspirties tašku, kuris padeda nustatyti mėsininkų cecho veiklos bei organizacijos bruožus. Kita vertus, analizuojant straipsnyje keliamas problemas remtasi Rusijos valdžios įstaigų archyvų bei Kauno Dūmos fonduose rasta medžiaga. XIX a. pradžioje gerokai sumažėjo Kauno amatininkų, priklausančių cechams, skaičius. Šį reiškinį apsprendė ne tik miesto ūkio nuosmukis, nepalankios prekybinės konjunktūros, politinės suirutės bei Rusijos luominės teisės suvaržymai. Tiesa, pačių cechų skaičius nedaug tepasikeitė. Iš esmės nesikeitė cechų organizacija ir veiklos praktikos, reguliuojamos statutų bei tradicijų. Tai liudija ir Kauno mėsininkų cecho veiklos raiškos bei korporatyvios organizacijos formos. Šio cecho narių veiklą ir toliau mobilizavo ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir nuo XVIII a. pradžios besitęsiantys teisiniai ginčai su Kauno žydų bendruomene dėl gyvulių skerdimo bei mėsos prekybos teisių. Be to, šio cecho narius jungė ne tik profesiniai interesai, bet ir konfesinė priklausomybė

The article focuses on the professional and organizational life and development of Kaunas guilds at the end of the 18th and the beginning of the 19th centuries. The organizational, professional and social life of Kaunas guilds was regulated by the charters issued by Polish – Lithuanian rulers, the statutes and deep-rooted traditions. The Russian Empire law on the regulation of towns and control of guilds brought some new guidelines. However, they were more formal and did not change the established regimes. For this reason, corporative organization and hierarchical relationship were not altered as is evidenced by organizational analysis of Kaunas merchants’ guild corporation. At the beginning of the 19th century, a variety of political, social and economical factors changed the situation of Kaunas guilds. The number of guild masters visibly decreased between 1795 and 1834, although the number of guilds did not change