| Abstract: | XX a. pradžioje baigėsi laivybos epocha, buvo tiesiami geležinkeliai, plentai. Upės ėmė prarasti savo svarbą. Kokią vietą upės Kauno miesto gyvenime užėmė tarp dviejų pasaulinių karų, kiek jos įtakojo ekonomiką bei kultūrinį gyvenimą nėra aišku. Neabejotinai Nemuno ir Neries reikšmė laikinajai sostinei turėjo būti pakankamai svarbi, todėl šiuo darbu užsibrėžėme tikslą – apžvelgti, kokią reikšmę miesto gyvenime vaidino Nemunas ir Neris. Be to, reikia išsiaiškinti kaip Kauno kultūrinis ir ekonominis gyvenimas buvo susijęs su upėmis ir kokią reikšmę tai turėjo visuomenės gyvenime. Įsikūręs santakoje, miestas neišvengiamai buvo priklausomas nuo dviejų didžiausių šalies upių. Nesumenko upių vaidmuo ir Lietuvos Respublikos laikais, kai miesto gyvenime atsirado ir buvo išvystyti kiti susisiekimo keliai. Žinoma, išplanavus Laisvės alėją, miestiečiai rečiau rinkdavosi pakrantėse, tačiau švenčių metu aplink upes būriuodavosi daugybė žmonių. 1918–1940 metais ekonominė upių reikšmė taip pat buvo pakankamai intensyviai išnaudojama. Be to, Nemunu plaukiojo laivai, gabenantys krovinius, pakrantėse telkėsi nemažai pramonės įmonių, upių pagalba buvo stengiamasi susidoroti ir su socialinėmis miesto problemomis: sielių tvarkymas ir baržų aptarnavimas davė darbo nemažam skaičiui kauniečių. Šiltojo sezono metu Kauno gyventojai turėdavo kur pasivaikščioti ar pailsėti. Vos pradėjus šilti orams, pakrantėse pasirodydavo pirmieji iškylautojai, o karštomis vasaros dienomis paplūdimius nuklodavo šimtai poilsiautojų. Vis dėlto pavasariai kauniečių laukti su nerimu, o dažnai ir baime, kadangi kasmetiniai potvyniai padarydavo daugybę žalos. Tačiau ir jais gyventojai kartais sugebėdavo mėgautis – minios žmonių susirinkdavo stebėti įspūdingų ledonešių
Rivers always had an exceptional importance in the life of Kaunas city, situated at the junction of the Nemunas and the Neris. On the other hand, at the end of the 19th century, the importance of the rivers slightly decreased as railways and roads connecting the city with the biggest centres of the empire were built. Still, hundreds of ships could be seen at the riversides of the Nemunas and the Neris. After the proclamation of Lithuanian independence, a new stage of coexistence of the city and the rivers began. The rivers became extremely important for the provisional capital of those times. Industrial enterprises started to establish at the riversides. Each year, the state and the city received large income from the shipped cargo and rafts. The winter harbour was also full of ships with people working in them. Every year, the city government assigned money for fortification of embankments. The cultural life of Kaunas concentrated at the riversides. For example, a yacht club which popularized water sports was working in the winter harbour. The summer opening seasons organized by the club had a lot of participants and spectators. Most probably the greatest water festival of Kaunas, which attracted crowds of people, took place during the celebration of the Army and Society Day. Water sports were also supported by individual persons. Professor Steponas Kolupaila of the Lithuanian university (later VMU) organized several canoe trips along the Nemunas and the Neris every year. In spring, it was popular to leave the centre of the city and have a walk or to hike at the riversides of Panemune. In summer, big numbers of people spent their days at the river beaches. On the other hand, rivers brought not only moments of joy. In spring, severe floods caused big damages as the water would rise as far as the Alley of Freedom. Ice-hummocks destroyed |
