Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31786
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Ivanovas, Bernaras
Title: Lietuvių Tautos šventė Kaune 1926 m. gegužės 15 d. ir jos atgarsiai to meto spaudoje
Other Title: Lithuanian national festval held on the 15th may, 1926 in Kaunas and comments about it in contemporary press
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla., T. 9 (2008)
Extent: p. 219-225
Date: 2008
Keywords: Spauda;Tautos šventė;Tarpukaris;Kaunas;Press;National festival;Interwar;Kaunas
Abstract: Tarpukario Lietuvoje vyko aktyvūs lietuvių tautinės tapatybės raidos procesai. Iškilo tautinės valstybės, tautinio pašaukimo bei santykių su kitomis tautinėmis grupėmis klausimai. Atsakant į šiuos klausimus buvo svarbūs ne tik politiniai sprendimai (konstitucijos ar įvairių įstatymų pavidalu), publicistika (straipsniai spaudoje) ar politinės filosofijos tekstai (J. Dambrausko, S. Šalkauskio ir pan.), bet ir įvairios tautinės šventės. Jų svarba buvo išties ypatinga: renginių metu visuomenės nariai bene geriausiai galėjo pajusti tai, ką reiškia modernios tautos tapsmas. Švenčių metu gana gerai atsiskleidė ir savaiminis vienybės (nuoširdaus patriotizmo) jausmas, kuris bene ryškiausiai iškilo būtent įvairių tautinių švenčių metu. Pastarosios šį jausmą ugdė ne tik per išorines artikuliacijas ar verbalinius pranešimus, tautinės šventės sutvirtino gilų tautinio tapatumo, bendruomeniškumo suvokimą. Minėtieji momentai gana gerai atsiskleidžia 1926 m. gegužės 15 d. Tautos šventėje, atvėrusioje ne tik tautinės kultūros, kovos už nepriklausomybę, bet taip pat žmogaus teisių ir laisvių, tautos suvereniteto ir demokratinės konstitucijos idėjas. Gegužės 15 d. Tautos šventė turėjo išskirtinę reikšmę tarpukario Lietuvos visuomenei (ji vadinta ir Nepriklausomybės švente, t. y. buvo prilyginta vasario 16 d. iškilmėms1), tačiau po 1926 m. perversmo situacija pasikeitė, kadangi gegužės 15 d. buvo asocijuojama ne tik su Lietuvos kariuomenės tapsmu, bet ir su vadinamąja „seimokratija“, t. y. seimo reikšme. Tad 1926 m. vykusios iškilmės turėjo išties išskirtinę simbolinę reikšmę, nes kiti metai ženklino tiek demokratijos, tiek Steigiamojo Seimo veiklos užmarštį. Tyrime autorius naudoja lyginamąjį analitinį ir aprašomąjį metodus.[...]
Lithuanian national festival organized on May 15th had an exceptional importance in the inter war Lithuania. On the one hand, the celebration was symbolic of the creation of the Lithuanian army. On the other hand, the first Lithuanian Parliament started its work on the same day - May 15th in 1920. Generally, the event was seen as a celebration of the Lithuanian democracy. Different Lithuanian political parties had their own attitude towards the national festival. Left wing parties had socialistic ideals and national festival was not very important for them, whereas right wing parties did not approve of the democratic tendencies in Lithuania at all. Despite that, the Lithuanian society and government had paid special attention to this day which shows us high civil consciousness of the Lithuanian nation of those times
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31786/1/ISSN2335-8734_2008_N_9.PG_219-225.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31786
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2008, nr. 9
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

1,020
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

49
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.