Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31742
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Morkūnaitė-Lazauskienė, Aistė
Title: Kauno vokiečiai miesto taryboje 1918-1934 metais
Other Title: The germans of Kaunas in the city council in 1918-1934
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla., T. 8 (2007)
Extent: p. 155-172
Date: 2007
Keywords: Savivaldybė;Vokiečiai;Tarpukaris;Kaunas;Local Government;Germans;Interwar;Kaunas
Abstract: Vokiečiai Kauno mieste gyveno nuo viduramžių. Miesto savivaldoje jie užėmė stiprias pozicijas, buvo renkami į burmistrų, tarėjų, suolininkų postus. Apie vokiečių dalyvavimą miesto gyvenime ir valdyme nemažai rašyta. Tačiau apie vokiečius XX amžiaus Kaune, ypač miesto savivaldybėje, ko gero žinoma kur kas mažiau. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti, kaip vokiečių tautinė mažuma dalyvavo Kauno miesto tarybos rinkimuose ir savivaldybės veikloje. Apibendrinant vokiečių tautinės mažumos dalyvavimą Kauno miesto savivaldybėje galima teigti, kad vokiečių elektoratas buvo labai pastovus ir drausmingas, todėl demokratinių rinkimų metu vokiečiams pavykdavo gauti beveik vienodą skaičių mandatų. Vokiečiai aktyviai dalyvaudavo miesto tarybos rinkimuose. Padėtis pasikeitė, 1931 m. įvedus rinkimų cenzus. Nedidelė vokiečių bendruomenė neturėjo didesnės įtakos miesto taryboje, todėl jos siekė blokuodamasi su kitomis mažumomis. Tačiau tautinių mažumų blokas nebuvo monolitinis: atskirais klausimais vokiečiai užimdavo savą poziciją. Vokiečiai laviravo tarp lietuvių frakcijos ir žydų bei lenkų frakcijų, ne visuomet paremdami kitų tautinių mažumų reikalavimus. Savivaldybės taryboje vokiečių atstovai daugiausia rūpinosi vokiškų mokyklų reikalais, o pirmaisiais savivaldybės veiklos metais kėlė vokiečių kalbos vartojimo savivaldybės taryboje ir viešajame gyvenime klausimą. Telkiant Kauno vokiečius savų interesų sprendimui reikšmingas buvo R. Kinderio, Vokiečių partijos lyderio ir Seimo nario, dalyvavimas Kauno miesto savivaldybės veikloje
The article concentrates on the participation of the German population in Kaunas city municipality from 1918 to 1934. During the period of the Lithuanian Independence, the municipality elections in Kaunas were held for 6 times. The Germans did not participate in the last elections in 1934. In total, 44 German citizens were candidates in the municipality elections. Some of them took part in the elections several times. Most of the candidates were clerks, although there were also representatives of other professions such as smith, teacher, engineer, merchant, mechanic, farmer and bank director. Rudolf Kinder, the leader of the German Party of Lithuania, was elected three times as a German representative in the City Council (from 1921 till 1934). In practice, fractions in the City Council were based on the nationalities, despite the fact that the electoral lists of candidates reflected their professions and included representatives of different nationalities. The Germans had their own list of candidates in the elections of 1918, 1920, 1921 and 1924. After the change in the law of municipality elections in 1931, the Germans formed a joint list with other minorities (Russians and Poles). According to the official statistics, there were about 3300 Germans in Kaunas city, which amounted to 3,5 % of Kaunas population. However, the Germans claimed that there were at least 5000 of German individuals living in Kaunas. About half of the German voters lived in the Šančiai suburb. Although the German society was small in number, it was very strong, disciplined and formed a very constant electorate. The Germans reached the height of power in the local government in 1918, when they got 6 places (8,5%) in the Kaunas City Council. This exceptionally large number can be explained by the presence of the German army in Kaunas. The Germans also got one of the four places in the presidium (1918-1919) and shared the chairman duties and responsibilities one week per month.[...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31742/1/ISSN2335-8734_2007_N_8.PG_155-172.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31742
Affiliation(s): Viešojo administravimo katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2007, nr. 8
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

52
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

68
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.