Studentų latvių korporacija "Sidrabenia" Vytauto Didžiojo (Lietuvos) universitete ir Lietuvos latvių bendruomenėje 1927-1938 m. : tapatumo skirtumai

Abstract

Kaunui XX a. pirmoje pusėje tapus sostine, nors ir laikinąja, tautinė jo gyventojų įvairovė ne mažėjo, bet priešingai – didėjo, kartu didėjant lietuvių procentui kitataučių miesto gyventojų atžvilgiu. Tai vis nemenkas savita magija dvelkiančio žodžio „sostinė“ nuopelnas. Kaip vieną iš tokių ne visai tradicinių tautinių Kauno miestiečių grupių galėtume išskirti latvius. Nuo 1927 m. Kaune veikusi vienintelė Vytauto Didžiojo universiteto latvių studentų korporacija „Sidrabenia“, formaliai baigusi egzistuoti 1938 m., turėjo nemažą reikšmę Kauno, Lietuvos ir Latvijos kultūriniame gyvenime. Jos veikla šoktelėjo nuo mikro (universitete) iki makro (Lietuvos latvių bendruomenėje) lygmens pademonstruodama, jog ir neskaitlinga tautinė bendruomenė gali būti reikšminga. Vytauto Didžiojo universitete veikė keletas studentiškų organizacijų, kurių tikslai ir veikla apėmė bendradarbiavimą su Latvijos studentiškomis organizacijomis. Vytauto Didžiojo universitetas taip pat palaikė glaudžius santykius su Latvijos universitetu. Korporacija „Sidrabenia“ išsaugojo visus formaliuosius universitetinių korporacijų bruožus, turėjo savo atributiką ir simboliką, kuri buvo susieta su latvių etnine kultūra. Tačiau latvių studentų organizacija nekėlė išskirtinių reikalavimų, pripažino pilietinę ištikimybę ir traktavo Lietuvos Respubliką kaip savo valstybę. „Sidrabenia“ stengėsi įsilieti į universitetinę bendruomenę ir išeiti į platesnį veiklos lauką peržengiant universiteto sienas. Nuo pat veiklos pradžios nedidelė studentų latvių korporacija „Sidrabenia“ neatitiko universiteto reglamento (per mažas narių skaičius), todėl 1938 metai tampa faktine studentų latvių korporacijos veiklos užbaigimo data.[..]

The aim of this article is to review the activity of the fellowship of Latvian students “Sidrabenia” at Lithuanian (from 1930 Vytautas Magnus) university in 1927-1938. In the first half of the 20th century, when Kaunas became the capital city of Lithuania, the composition of its citizens became rather variegated. Latvian students’ fellowship “Sidrabenia”, which activity crossed the borders of university, left its own mark in the history of Kaunas. The fellowship “Sidrabenia” had all formal lineaments necessary for university corporations, its own attributes and symbols representing the ethnical Latvian culture. This Latvian organization accepted the Republic of Lithuania as its own state: although all members of the fellowship were Latvians ethnically, they had the status of the citizens of the Republic of Lithuania. During the first years of its activity, the fellowship participated energetically in the work of all other Latvian organizations of Lithuania and played a leader’s role during their structural reorganization. Such initiative was determined by the fellowship’s participation in academic life and its cooperation with the legation of Latvia in Kaunas. From the very beginning of their establishment, the fellowship “Sidrabenia” encountered difficulties because of the small number of members and had to ask for permission from the leadership of university to pursue the work. This fact was the main reason of the fellowships’ closure in 1938. The organization became a part of Balts’ students union “Baltija” and thus lost its legal independence