Kaunas Kominterno žvalgybinių ryšių įtakoje

Abstract

Šiame straipsnyje bus trumpai apžvelgta viena iki šiol bemaž visiškai nenagrinėta tema – Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) Centro komiteto (toliau – CK) žvalgybiniai radijo ryšiai su Kominternu (komunistų internacionalu, toliau – KI) bei su KI Lietuvos sekcijos vadovais Maskvoje 1934–1938 m. Taip pat bus aptarti parengiamieji darbai šiai veiklai pradėti, specialaus kadrų rengimo dvimetėje specialiojoje KI mokykloje Maskvoje ir radijo ryšio tinklo sukūrimo bei jo palaikymo apžvalga, įgytų žinių praktinis panaudojimas Lietuvoje. Slaptos informacijos perdavimas tarp LKP CK Lietuvoje ir KI (Lietuvių sekcijos), pasitelkiant kurjerius, XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje pasidarė nesaugus ir pažeidžiamas. Informacijos srauto perdavimo ir priėmimo procesas tapo be galo lėtas ir netenkino keliamų reikalavimų perduodant ir priimant žvalgybinę informaciją. Dėl to nuo 1934 m. rudens iki 1938 m. rudens buvo pradėtas naudoti trumpųjų bangų radijo ryšys, kuris užtikrino informacijos perdavimą operatyviai ir laiku. Duomenys buvo perduodami kriptografiniu būdu. Per visą žvalgybinių radijo ryšių veikimo laiką (1934–1938 m.) LKP CK Lietuvoje su KI (arba Z. Angariečiu) Maskvoje radiotelegramomis pasikeitė apie 300 kartų. Visi ryšiai buvo saugūs ir nebuvo įvykusio nei vieno demaskuojančio incidento. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas, Kontržvalgyba ir kitos institucijos buvo nepajėgios kontroliuoti „tikrosios“ pogrindinės komunistinės veiklos ir tuo labiau turėti jai įtakos. Kol kas nėra pagrindo teigti, kad LKP CK sekretoriai buvo Jungtinės valstybinės politinės valdybos (OGPU), o vėliau Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD)30 etatiniai darbuotojai, tačiau kad buvo pavaldūs ir veikiami NKVD, tai neabejotina

In 1934-1938, intelligence radio communications of the Central Committee (further on CC) of the Lithuanian Communist Party (LCP) with the Comintern (Communist International (CI)) as well as with superiors of the Moscow-based CI Lithuanian Section were kept in strict secret even during the Soviet period. Transmission of information via couriers failed to be operative: it was insecure and unreliable. New technologies (communication through short waves) were applied and put on testing by the Soviet power structures as one of the means to meet the requirements of political intelligence. Throughout the entire operation period of the intelligence radio communications (1934-1938), the LCP CC exchanged about 300 radio telegrams with the CI (or with Z. Angarietis) in Moscow. All communications were secure and no disclosed incidents occured. It could therefore be presumed that the State Security Department of Lithuania, Counterintelligence and other institutions were not able to control the “actual” underground communist activities or have any influence on them