Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31713
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Mažeikienė, Rūta
Title: On anti-mimetic acting : the legacy of modern acting theories in contemporary performance
Other Title: Apie antimimetinę vaidybą: modernistinių vaidybos teorijų palikimas šiuolaikiniame teatre
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, [T.] 8 : Erdvės ir laiko reprezentacijos mene. Pasaulėvaizdžiai, diskursai, artefaktai
Extent: p. 85-92
Date: 2012
Keywords: Teatras;Lietuvos teatras;Vaidyba;Vaidybos teorija;Antimimetinė vaidyba;Avangardinis teatras;OBERIU;Koršunovas, Oskaras;Theatre;Lithuanian theatre;Acting;Acting theory;Anti-mimetic acting;Avant-garde theatre;OBERIU;Koršunovas, Oskaras
Abstract: Šiandienos teatrui būdinga vaidybos formų bei stilių įvairovė atkleidžia dinamišką tradicinių vaidmens kūrimo metodų kaitą ir naujų aktorinės kalbos būdų įsiveržimą. Įvairėjant aktoriaus raiškos formoms, neišvengiamai kyla jų įvardijimo, vertinimo bei interpretavimo problema. Reikia pastebėti, kad susidūrusi su naujomis, netradicinėmis vaidybos formomis, teatro kritika neretai pasitelkia postmodernaus teatro teoriją ir vertina aktoriaus kūrybos po-kyčius postmodernaus teatro estetikos kontekste. Tačiau akivaizdu, kad šiuolaikiniame teatre gausu ir tokių naujo-viškų vaidybos formų, kurių šaknys veda į modernaus teatro lauką, ir ypač – į Vakarų teatro vyraujančiose kryptyse neįsitvirtinusią antimimetinę vaidybą, apibrėžtą tokių modernaus teatro kūrėjų kaip, pavyzdžiui, E. G. Craigo ar V. Mejerholdo, teoriniuose darbuose. Tokia situacija ypač ryški tuose teatriniuose „landšaftuose“, kuriuose ilgą laiką dominavo realistinė vaidybos kryptis, siejama su modernaus teatro režisieriaus K. Stanislavskio vaidybos metodu. Pavyzdžiui, šiuolaikinio Lietuvos teatro (kaip ir kitų posovietinių šalių) režisieriai, ieškodami naujų teatrinės raiš-kos formų, neretai atsigręžia į sovietmečio laikotarpiu draustą ir todėl neišnaudotą XX amžiaus pradžios sąlyginio, antimimetinio, teatro palikimą. Tarkime, debiutiniai žymaus lietuvių režisieriaus O. Koršunovo spektakliai (Ten būti čia, 1990; senė, 1992; Labas sonia nauji Metai, 1994), sukurti naudojant rusų avangardistinės grupės OBERIU tekstus, tuometiniame Lietuvos teatro kontekste išsiskyrė ne tik novatoriška režisūrine kalba, bet ir neįprasta, eks-centriška vaidybos maniera. Ir nors dalis teatro kritikų tokią vaidybos formą buvo linkę sieti su postmodernia raiška, atidesnė analizė atskleidžia sąsajas su moderniame teatre užgimusia antimimetine vaidybos kryptimi. [...]
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31713
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31713/1/ISSN1822-4547_2012_N_8.PG_85-92.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31713
Affiliation(s): Menų fakultetas
Teatrologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 2012, nr. 8
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.93 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

44
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

40
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.