Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31705
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Levandauskas, Vytautas;Taluntytė, Nijolė
Title: Lithuanian old brick size variations over time
Other Title: Lietuvos senųjų plytų dydžių kaita laikui bėgant
Is part of: Meno istorija ir kritika = Art history & criticism. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012, [T.] 8 : Erdvės ir laiko reprezentacijos mene. Pasaulėvaizdžiai, diskursai, artefaktai
Extent: p. 131-149
Date: 2012
Note: N. Taluntytės indėlis - 0,8; V. Levandausko indėlis - 0,2
Keywords: Plytų dydžiai;Architektūros paveldas;Datavimas;Chronologija;Brick sizes;Architectural heritage;Dating;Chronology
Abstract: Plytų dydžiai yra vienas svarbiausių senųjų mūrų požymių, kurių visuma gali būti panaudota architektūros paveldo datavimui. Kita vertus, išnagrinėjus ir palyginus įvairių šalių plytų dydžius, galima atskleisti statybinės keramikos plėtros kelius, pastebėti netgi lietuviško mentaliteto požymių, nulėmusių senojo Lietuvos mūro savitumus. Šio darbo tikslas – nustatyti būdingus plytų formatus skirtingais laikotarpiais ir tų formatų raidą. Tyrimui naudota kompleksinė metodika – apmatuoti plytų dydžiai gretinti su nurodytais istoriniuose dokumentuose. Matavimams parinkta įvairių epochų (kuo tiksliau žinomo statybos laiko) daugiau kaip 150 pastatų. Kiekvieno architektūros objekto stengtasi apmatuoti ne mažiau kaip 100 plytų. Vidutiniai dažniausiai pasitaikantys dydžiai apskaičiuoti ne aritmetiniais vidurkiais, o pagal Gauso matematinės statistikos metodą, išrenkant dažniausiai pasitaikančius dydžius. Siekiant apibendrinti Lietuvos plytų dydžių kaitą nuo mūro statybos pradžios (XIII a. vidurio) iki XX a. ir nustatyti būdingas tendencijas buvo sudaryti chronologiniai grafikai. Panaudota apie 200 plytų formatų, gautų iš vidutinių dažniausiai pasitaikančių dydžių, o palyginimui dar – tarpukario ir sovietmečio Lietuvos standartų duomenys. Ieškota 7 išmatavimų pokyčių: 1) ilgio (mm), 2) pločio (mm), 3) storio (mm), 4) ilgio ir pločio santykio, 5) ilgio ir storio santykio, 6) pločio ir storio santykio, 7) tūrio (dm 3 ). Sudaryti grafikai vizualiai iliustruoja ir tiksliau atskleidžia aukščiau aprašytus plytų dydžių kaitos pokyčius laikui bėgant. Seniausiose Lietuvos statybose naudotos dvejopos plytos: plonos ir storos. Pavyzdžiui, Gardino Aukštutinės ko-plyčios (XIII a.) sienų liekanose vyrauja plonos, 42-58 mm storio, plytos. Iš jų išsiskiria du formatai – trumpasis (268×141×44 mm) ir ilgasis (317×157×52 mm). [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31705/1/ISSN1822-4547_2012_N_8.PG_131-149.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31705
Affiliation(s): Menotyros katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Art History & Criticism / Meno istorija ir kritika 2012, nr. 8
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.28 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

38
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

32
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.