Kauno miesto vaizdai XX a. 3-4 dešimtmečių dailininkų tapyboje

Abstract

Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip lietuvių dailininkų kūrinių siužetuose vaizduojami besikeičiančio miesto, jo gyvenimo ir miestiečių motyvai. Kaip tapytojai savo kūryboje atspindėjo jų aplinkoje vykstančias permainas? Ir koks dailininkų santykis su vaizduojamaisiais objektais? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausiai reikėtų nubrėžti tam tikras miesto kultūros idėjos gaires tarpukario Lietuvoje. Apibendrinant kalbėjimą apie Kauno miesto motyvus 3–4 dešimtmečių lietuvių dailininkų kūryboje, galima išskirti tokia triadą: IDEALIZAVIMAS – FIKSAVIMAS – KRITIKA. Kiekviena šios triados dalis atitinka skirtingą dailininkų požiūrį ir jų santykį su vaizduojamaisiais objektais. Pirmajai triados grupei atstovauja sentimentalios, idealizuotos miesto tikrovės kūrėjai (pvz., M. Cvirkienė, K. Sklėrius, J. Šileika), savo darbuose aukštinę gamtos grožį, žavėjęsi tampančio praeitimi tarpukario Kauno nuotaikomis. Antrajai daliai priskiriami Kauno panoramas, senamiestį, gatves, architektūrą objektyviai, nuošaliai fiksavę dailininkai, saviti to laiko miesto metraštininkai. Dailininkai, savo darbuose akcentavę asmeninį, subjektyvų požiūrį į vaizduojamuosius objektus, aktyviai reiškę savo socialinę poziciją, priklauso KRITIKOS kategorijai

In the second and third decades of the 20th century, Kaunas became a political and cultural center of Lithuania. When Kaunas got the status of a temporary capital of Lithuania, it had to grow into a modern city during a short period of time. Therefore, it is interesting to see how painters who lived in Kaunas reflected the city life, environment and occurring changes in their paintings. It should be noted, that the specificity of Lithuanian artistic life was influenced by political, social, ideological and other changes. Therefore, the cultural modernization of Kaunas during the second and third decades of the 20th century did not have an obvious influence on art development; differently form the West Europe art. City culture in the art is associated with the city theme in the paintings. The pictures discussed in this article can be divided into the following groups: panoramic landscapes of the city; suburb motifs; street motifs; fragments of the architectural buildings; cafés and their clients’ motifs. Views of the Kaunas city are discussed basing on a variety of illustrations and short biographic characteristics of the painters. As a conclusion, a triad is presented: IDEALIZATION – FIXATION – CRITICISM. Each part of the triad illustrates painter’s attitude to Kaunas city and his relationship with figurative objects