Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31670
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Mažylis, Liudas
Title: Valstybės tęstinumas kaip lietuviškos tapatybės (re)konstravimo komponentas
Other Title: State Continuity as a Component of (Re)construction of Lithuanian Identity
Is part of: Politikos mokslų almanachas, 2012, [T.] 12, p. 141-150
Date: 2012
Keywords: Tapatybė;Kaimynystės politika;Neighbourhood policy;Ethnocentrism;Etnocentrizmas;Identity
Abstract: Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti lietuviškosios nacionalinės tapatybinės savivokos raidą ir aptarti lyginamosios metodologijos taikymo galimybes šio pobūdžio tyrimams. Pilietinės ir etnolingvistinės tapatybės dichotomija remiamasi kai kuriuose posovietinės erdvės tyrimo darbuose, tačiau daugumoje jų susitelkiama ties vieno atvejo studijomis. Kita vertus, pastarojo meto tyrimuose toji „etnocentristinės“ ir „pilietinės“ lietuviškosios tapatybės koncepcijų dichotomija lyg ir nureikšminta, – vis dėlto ji vėl ima diktuoti analizės šablonus4. Juolab tai pasakytina apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesų 1988–1991 m. analizę. Pabrėžiant šią tapatybinės savivokos dichotomiją, tyrinėtojams kyla iššūkis: „vėlyvojo sovietmečio“ savivokoje imama aptikti ir supriešinti esą vyravusias „grynojo etnocentrizmo“ idėjas „greta“ desovietizacijos darbotvarkės. O juk etninis lietuviškumo pamatas tuo metu negalėjo būti ir nebuvo svarstomas atskiriant nuo valstybingumo atkūrimo. Kita vertus, diskusija šiuo klausimu tebėra aktuali: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, „įsivaizduojamų bendruomenių“ interpretacijų kontekste išlieka ankstesnės ir kyla naujos tapatybės tyrimų teorinių prieigų bei metodologinės problemos. Lyginamasis požiūris – paralelės su tapatybinės savivokos konstravimu artimoje posovietinėje Lietuvos kaimynystėje – įgalina persvarstyti ir naujai suvokti valstybės tęstinumo svarbą tapatybinei savivokai.
Analyzing national identity concepts, dichotomy between “ethnocentric” and “citizen” identities is stressed by a number of researchers. Rogers Brubaker, Anthony Smith, Pierre Bourdieu and others point two possible contradictory explanations. Later, such a distinction showed weak explanatory power in when applied for the analysis of formation early post-Soviet years. Rather, “ethnocentric” understanding lies comfortably within state-centric aspirations of post-Soviet Lithuanian nation. Even dichotomy disappears when depending on, how “nation” should be understood. Important components of national identity formation – state borders, state language, citizenship model, security perspectives – were (re)constructed to the “secure identity” concept. Comparing with other neighboring countries, Belarus case is to be interpreted as underwent complex developments by formation of voluntarism based hybrid, based on concepts of “golden Soviet past” and strangely understood conservatism.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31670
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31670
Appears in Collections:Politikos mokslų almanachas 2012, [t.] 12

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

36
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

44
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.