Ar Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme nustatyti kriterijai įmonės nemokumo įvertinimui užtikrina, kad nebūtų pradėta bankroto procedūra įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų?

Abstract

Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į teisinį klausimą, ar Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme nustatyti kriterijai įmonės nemokumo įvertinimui užtikrina, kad nebūtų pradėta bankroto procedūra įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų? Nuosekliai atliekama analizė, straipsnio pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados bei rekomendacija. Straipsnyje identifikuojama, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja įmonės nemokumo sampratos, tačiau nustato būtinumą visoms Europos Sąjungos (toliau - ES) šalims laikytis universalumo principo. Taip pat yra atskleidžiami bankroto bylos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę iškėlimo tikslai, kad bankroto byla negali būti keliama įmonėms, kurios patiria laikinus finansinius sunkumus, o prioritetas turi būti teikiamas įmonės išsaugojimui. Išanalizuojama ir įvertinama įmonės nemokumo samprata ir jos įvertinimo kriterijai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir teismų praktikoje. Šiame straipsnyje remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu ir atlikta Lietuvos teismų praktikos analize, apibrėžiamas nemokumo kriterijus, kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas ir atsiribojama nuo kitų šiame įstatyme reglamentuojamų trijų kriterijų gilesnės analizės. Taip pat yra apibrėžiama laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės samprata. Atskleidžiama įmonės nemokumo samprata ir taikomi įvertinimo metodai ekonomikos moksle. Gretinami ir įvertinami per ekonomikos mokslo teoriją bei praktiką nemokumas ir jo įvertinimas, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisėje

Company insolvency and bankruptcy legislation is based on the discipline of economics, under such circumstances the law itself and any act, norms, provisions falling under the law are subject to micro economic problems arising in companies. Under such circumstances law has to serve economy while making reasonable decisions regarding company financial status (solvency). Unfortunately, only recently Lithuanian legal doctrine has given it a thought of using economic analysis of law. In general bankruptcies of companies cause consequences such as – loss of productivity capacity which eventually causes overall loss of national competitiveness, unpaid national taxes to many different government bodies and other institutions, unsatisfied claims of other creditors, also social problems such as growing unemployment, decline in living conditions, unsatisfied and insecure residents about country’s economy, government and their own future. According to Lithuanian Republic Department of Enterprise Bankruptcy Management under the Ministry of Economy conducted study on bankruptcies for the period between January 1st, 1993 and March 31st, 2014 total number of declared bankruptcies for companies is 14 912. Significant 70% of companies that went bankrupt were in business for more than 5 years. All of collected experience in technologies, optimized processes, workplaces etc. is most likely lost with bankruptcies of such developed companies. In the article the economic analysis of law, comparative analysis, systematic analysis, logical analysis, document analysis, analytical-critical analysis, linguistic analysis methods were used to support the answer to legal question of whether insolvency evaluation criteria in Lithuanian Republic Enterprise Bankruptcy Law ensure that bankruptcy procedures would not be initiated for companies with temporary financial issues. [...]