Ar atlygintinę surogaciją galima prilyginti prekybai žmonėmis?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2014 | 1(11) | 39 | 76 |
Surogaciją būtų galima įvardinti viena iš seniausių prekybos žmonėmis, taip pat ir vaikais, formų. Nors dauguma žmonių mano, jog surogacija yra medicinos naujovė, iš tikro šis būdas buvo žinomas dar Biblijos laikais. Didžiausias lūžis medicinoje, po kurio surogacija tapo plačiai naudojama procedūra, įvyko 1978 m. liepos 25 dieną, kai gimė pirmasis kūdikis, kuris buvo pradėtas mėgintuvėlyje. Ši technologija suteikė galimybę nevaisingoms poroms susilaukti genetiškai su jais susijusio vaiko. Taip pasaulyje išpopuliarėjo surogacija. Nors surogacija yra naudojama jau keletą dešimtmečių ir jos populiarumas nuolat didėja, šios srities reglamentavimas yra labai skirtingas. Vienose šalyse surogacija yra draudžiama, kitose priešingai – legalizuota. Nevienodas surogacijos reglamentavimas lemia tai, jog šalys nuolat susiduria su surogacijos keliamomis problemomis. Dažniausiai jau teismuose yra sprendžiami surogacijos sutarčių galiojimo, vaiko pilietybės, tėvystės ir motinystės teisių nustatymo klausimai. Pastaruoju metu, kai surogacija iš medicininės priemonės tampa vis didesniu verslu, kai didelės pinigų sumos yra mokamos ne tik vaisingumo klinikoms, tarpininkams, bet ir surogatėms, teisės mokslininkai ima diskutuoti, ar atlygintinės surogacijos metu nėra išnaudojamos moterys, ar nevyksta prekyba žmonėmis ir kūdikiais. Vis dažniau pasigirsta siūlymų surogaciją kriminalizuoti ir numatyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų, straipsnyje yra analizuojama galimybė atlygintinę surogaciją prilyginti prekybai žmonėmis pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią prekybos žmonėmis normą (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 147 str.).
Nowadays there are more than 10 percent of couples who face infertility problems and cannot give birth to children. Due to this reason medicine representatives began searching for active measures which could help the society in solving infertility problems. The most significant turning point in medicine took place on 25 July, 1978, when the first surrogate-baby was born. Actual inventor of this technology, British physiologist Robert G. Edwards was awarded Nobel Prize in physiology and medicine for the research in the field of artificial fertilization. Owing to these researches, in vitro fertilization (IVF or „in vitro fertilization“) was discovered, thereby providing infertile couples with a possibility of pregnancy with a child genetically related to them. This is the reason surrogacy became popular in the world. Although surrogacy has been used for only several decades and its popularity is constantly increasing, regulation of this field persists to be very different. Some of the countries prohibit surrogacy, the others – on the contrary, legalize it. Differential surrogacy regulation conditions the fact that the countries constantly face problems of surrogacy. Recently, when surrogacy, former medical means, is becoming an increasingly significant business and huge amounts of money are being paid not to infertility clinics and agents exceptionally, but also to surrogate mothers, legal scientists raise the issue if there is any exploitation of women, human or children trafficking. Unbalanced regulation of the field of surrogacy conditions the fact that later it will face all aforementioned problems. As long as Lithuania does not have any laws regulating this field, it is essential to study out if there is a possibility to equate commercial surrogacy to human trafficking in accordance with the working law on human trafficking (Article 147 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania). [...]