Does the use of predator drones to carry out targeted killings in a foreign state‘s territory in response to armed attacks by non-state actors violate international law?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 1(8) | 25 | 56 |
Išankstinės savigynos būdas yra pripažintas ir plačiai naudojamas tarptautinės bendruomenės. Jungtinių Tautų Chartija, valstybėms leidžia naudoti ginkluotą jėgą tik ginkluoto užpuolimo atveju arba jei JT saugumo taryba duoda sutikimą jėgos naudojimui tam tikromis aplinkybėmis, kaip būtiną priemonę. Vis dėlto, atsižvelgiant į Tarptautinio tribunolo išaiškinimą Naulila byloje, jei išpuoliai pasibaigė, ta valstybė, kuri juos patyrė negali naudoti karinės jėgos, nes tai traktuojama, kaip neteisėtas baudimas. Be to, naudojant savigynos teisę, negalima pažeisti būtinumo ir proporcingumo principų. Jėgos naudojimas turi būti paskutinė išeitis ir naudojama tik gynybos tikslais. Atsižvelgiant į Caroline byloje suformuotą testą, savigynos būtinumas turi pasireikšti didele grėsme valstybės saugumui ir nepalikti jokių pasirinkimo galimybių. 1648 m. buvo pasirašyta Vestfalijos taika, kuria didžiausios Europos šalys susitarė dėl šalių teritorinio vientisumo ir suvereniteto principų. Laikui bėgant šie principai tapo tarptautinės paprotinės teisės dalimi. Nepaisant to, ir dabar didelę ekonominę ir politinę įtaką turinčios valstybės nevengia pažeidinėti kitų šalių suvereniteto. Tačiau, valstybės suverenitetas nėra absoliutus. Jei įrodoma, kad valstybė veikimu ar neveikimu prisidėjo prie teroristinių išpuolių organizavimo, intervencija į šios valstybės teritoriją gali būti pateisinama. Chartijos kontekstas reguliuoja jėgos panaudojimą tik tarp valstybių. Be to, teroristų veiksmai turi visus nusikalstamos veikos požymius, todėl teroristiniai išpuoliai, atsižvelgiant į šalių praktiką, laikomi nusikaltimais. Karinės jėgos naudojimas tokiu atveju yra neteisėtas. [...]
In developing the idea of the just war Hugo Grotius, develops certain natural rights, of which the most important is that it be lawful to kill him who is preparing to kill. Hugo Grotius formulation of self-defense understandable as a broad right of preemption which justifies the use of force against states that are preparing to kill. More than a century later, Emmerich de Vattel expands Grotius concept of self-defense allowing preemptive force to prevent evil. However, the Grotius and de Vattel’s statements and arguments were made before Westphalia peace (1648) when there was no sovereignty concept. Nevertheless, in a recent past there are numerous historical examples were anticipatory self-defense has been used and it’s usage recognized by international community. The lack of treaties and protocols governing the use of unmanned robots on the battlefield presents debates among international legal scholars. Therefore, it is necessary to assess whether the use of force in response against attacks promulgated by non-state actors is compatible with the principles of Ius ad bellum, such as proportionality, necessity sovereignty and liability of the entity. In recent years, the United Nations Security Council characterized international terrorism in general as one of the most serious threats to international peace and security. However, charter's language suggests that it only regulates the use of force between states therefore an armed response to a terrorist attack will almost never meet parameters for the lawful exercise of self-defense. Instead terrorist attacks are generally treated as criminal acts because they have all the hallmarks of crimes. The drone attacks involve significant firepower—this is not the force of the police, but of the military. [...]