Mechanisms of communicating the ‘other’ on social media : outlining a theory
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2016 | 4 | 85 | 106 |
Nors socialiniai tinklai dažnai pristatomi kaip itin svarbūs demokratizacijos įrankiai, šios medijos lygiai taip pat gali tapti terpe negatyviems tikslams, tokiems kaip grupių stigmatizacija ar atskirties skatinimas. Norint geriau suprasti, kodėl negatyvios žinutės neretai tampa tokios svarbios, būtina suvokti pagrindinius socialinių tinklų bei informacijos sklaidos juose principus, tačiau šis suvokimas nėra pakankamas pats savaime. Tam, kad būtų galima geriau paaiškinti motyvacinius faktorius, šiame straipsnyje pasitelkiama Jacques’o Lacano psichoanalizė. Kitaip tariant, esama esminės sinergijos, kuri gali būti pasiekta jungiant socialinių tinklų naudojimo analizę bei psichoanalizę. Pirmoji padeda geriau suprasti mechanizmus, lemiančius individų informavimą ir mobilizaciją, antroji atskleidžia neišvengiamai dvilypę Kito figūros esmę – kaip tuo pat metu ir savasties garantą, ir iššūkį šiai savasčiai. Be to, tam tikros socialinių 106 tinklų charakteristikos puikiai tinka negatyvumo Kito atžvilgiu sklaidai, o psichoanalizė paaiškina socialinių tinklų mobilizacinę ir agregacinę funkciją. Socialiniai tinklai, kaip ir bet kuri kita platforma, yra visų pirma įrankis, neturintis jokio specifinio (pozityvaus ar negatyvaus) turinio. Tad tie patys bruožai, kurie buvo itin vertinami kaip skatinantys įtrauktumą ir demokratizaciją (interaktyvumas, gebėjimas sujungti bendrų interesų turinčius individus išvengiant oficialių informacijos sklaidos kanalų, aktyvus pačių piliečių vaidmuo pateikiant informaciją, mobilizacinis potencialas ir t. t.), gali būti ne mažiau sėkmingai nukreipti neigiamiems tikslams. Šios tendencijos dar labiau sustiprinamos tokių socialinių tinklų fenomenų kaip informacijos getai, filtravimo burbulai bei aidų kambariai. [...]
Despite often being lauded as a crucial tool for democratisation, social media can just as easily harbour more negative intentions, including stigmatisation and exclusion of certain groups. Part of the explanation lies in the nature of social media and the way information circulates there. However, this leaves the crucial question of motivation unanswered: why do individuals engage in negative deeds online and why are the narratives of otherness-qua-menace particularly attractive? For this reason, the article employs Lacanian psychoanalysis to delve into the drives that make the Other a crucial benchmark. It is, therefore, claimed that there are crucial synergies to be teased out from simultaneous use of social media analysis and psychoanalysis.
e-ISSN 2424-3663. Lietuvos mokslo taryba (Sut. Nr. LEI-15181)