Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/1371
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Politikos mokslai / Politic sciences (S002)
Author(s): Kalpokas, Ignas
Title: Mechanisms of communicating the ‘other’ on social media : outlining a theory
Other Title: Kito komunikavimo socialinėse medijose mechanizmai: teorijos pristatymas
Is part of: AGORA : politinių komunikacijų studijos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2016, nr. 4
Extent: p. 85-106
Date: 2016
Note: e-ISSN 2424-3663. Lietuvos mokslo taryba (Sut. Nr. LEI-15181)
Keywords: Socialinės medijos;Kitoniškumas;Konfliktas;Psichoanalizė;Identitetas;Social media;Otherness;Conflict;Psychoanalysis;Identity
Abstract: Nors socialiniai tinklai dažnai pristatomi kaip itin svarbūs demokratizacijos įrankiai, šios medijos lygiai taip pat gali tapti terpe negatyviems tikslams, tokiems kaip grupių stigmatizacija ar atskirties skatinimas. Norint geriau suprasti, kodėl negatyvios žinutės neretai tampa tokios svarbios, būtina suvokti pagrindinius socialinių tinklų bei informacijos sklaidos juose principus, tačiau šis suvokimas nėra pakankamas pats savaime. Tam, kad būtų galima geriau paaiškinti motyvacinius faktorius, šiame straipsnyje pasitelkiama Jacques’o Lacano psichoanalizė. Kitaip tariant, esama esminės sinergijos, kuri gali būti pasiekta jungiant socialinių tinklų naudojimo analizę bei psichoanalizę. Pirmoji padeda geriau suprasti mechanizmus, lemiančius individų informavimą ir mobilizaciją, antroji atskleidžia neišvengiamai dvilypę Kito figūros esmę – kaip tuo pat metu ir savasties garantą, ir iššūkį šiai savasčiai. Be to, tam tikros socialinių 106 tinklų charakteristikos puikiai tinka negatyvumo Kito atžvilgiu sklaidai, o psichoanalizė paaiškina socialinių tinklų mobilizacinę ir agregacinę funkciją. Socialiniai tinklai, kaip ir bet kuri kita platforma, yra visų pirma įrankis, neturintis jokio specifinio (pozityvaus ar negatyvaus) turinio. Tad tie patys bruožai, kurie buvo itin vertinami kaip skatinantys įtrauktumą ir demokratizaciją (interaktyvumas, gebėjimas sujungti bendrų interesų turinčius individus išvengiant oficialių informacijos sklaidos kanalų, aktyvus pačių piliečių vaidmuo pateikiant informaciją, mobilizacinis potencialas ir t. t.), gali būti ne mažiau sėkmingai nukreipti neigiamiems tikslams. Šios tendencijos dar labiau sustiprinamos tokių socialinių tinklų fenomenų kaip informacijos getai, filtravimo burbulai bei aidų kambariai. [...]
Despite often being lauded as a crucial tool for democratisation, social media can just as easily harbour more negative intentions, including stigmatisation and exclusion of certain groups. Part of the explanation lies in the nature of social media and the way information circulates there. However, this leaves the crucial question of motivation unanswered: why do individuals engage in negative deeds online and why are the narratives of otherness-qua-menace particularly attractive? For this reason, the article employs Lacanian psychoanalysis to delve into the drives that make the Other a crucial benchmark. It is, therefore, claimed that there are crucial synergies to be teased out from simultaneous use of social media analysis and psychoanalysis
Internet: https://doi.org/10.7220/2424-3663.2016.4.5
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/1371/3/ISSN2424-3663_2016_N_4.PG_85-106.pdf
https://eltalpykla.vdu.lt/1/1371
https://doi.org/10.7220/2424-3663.2016.4.5
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Agora 2016, nr. 4
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.12 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

152
checked on Sep 5, 2019

Download(s)

108
checked on Sep 5, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.