| Abstract: | Straipsnio tikslas – parodyti svarstymų demokratijos būklę ir jos raidos sąlygas masinės propagandos savispektaklizacijos medijų rinkos ir informacinių karų gamybos metu. Ar svarstantysis supratimas skiriasi nuo įteigtojo, nuo ideologinės interpeliacijos, nuo sutarimo inžinerijos? Straipsnis pabrėžia nuostatą apie alternatyvių pasakojimų ir polimorfizmo svarbą svarstymų demokratijai. Kita vertus, įvairovės dauginimas suteikia rinkos pranašumą prieš paprastą propagandą ir kontrpropagandą, verčia jas prisitaikyti prie masinės paklausos. Svarstymų demokratija yra skatinama skirti politinę sceną nuo politinės arenos, spektakliškų alternatyvų pasiūlą – nuo realių interesų kovos. Straipsnyje vadovaujamasi nuostata dėl pasikeitusio šiuolaikinio propagandos statuso, kai ji iš mobilizuojančio faktoriaus virto pejoratyviniu objektu, kurį kritikuojant įtvirtinama sava, ideologiškai konstruojama realybė ir sumenkinama kritiško ar kūrybinio, laisvo susitarimo galimybė. Straipsnyje vadovaujamasi Jeano Baudrillard’o trečiojo ir ketvirtojo laipsnio simu¬liacijos teorija. Vaizduojamas propagandos pašalinimo veiksmas dažniausiai yra lydimas ne tik kontrpropagandos, bet ir savispektaklizacijos – tai reiškinys, rodantis pasikeitusį masių ir minios statusą ir jos atsitolinimą nuo „kritiškų ir refleksyvių sutarimų“. Todėl tradiciniai propagandos apibūdinimai, skirti aiškinti masių indoktrinaciją, nebetinkami: šiuolaikiniams vartotojams reikia daug atnaujinamų pranešimų, kuriuos jie patys išplatina. Būtent šioje sferoje turi įsišaknyti politinės arenos ir jomis besiremianti sutarimo demokratija. Straipsnis rodo naujų sąvokų ir koncepcijų būtinumą aiškinant informacinius konfliktus ir šiuolaikinius įtikinėjimo procesus
The purpose of the article is to show the status of deliberative democracy and the conditions for its development in the period of mass propaganda, self-spectaclization, market media and production of information warfare. The paper does not discuss other contemporary political challenges for deliberative democracy, such as secret diplomacy, or politics of forcing to negotiation and recognition. These are very important questions, but the purpose is to considerate the communicative fields, arenas, scenes, related problems of the Real and simulations, propaganda and democracy. For us, important is how deliberative recognition differs from suggested understanding, or from the ideological interpellation, or from engineering of consent? The article highlights the attitude towards the importance of alternative narratives, and polymorphism of the development of deliberative democracy. Multiplication of differences creates a market advantage over a simple propaganda and counter-propaganda, and in the same time, supports development of scenes and imitations instead of supporting democratic arenas. Deliberative democracy is motivated to distinguish politics from the political arena, and simulations from the real alternatives. The article is guided by the situation of the changed status of the propaganda. Propaganda has turned from a mobilizing factor into a pejorative object, a critique which approves simulation of the real. Reasonable deliberation presumes some level of a participatory liberation. Technologies of participatory liberation are, for example, sending agitators, making provocative performances, detournement and creative rebuilding of political arenas. Participatory liberation could be based on the same issues as propaganda, it does not presuppose open, public deliberations. Scenes, the spectacles of the society need skills of consumption but not critical deliberation. [...] |
