Lietuvos slidininkų sprinterių rengimosi ir jų parengtumo charakteristika paskutiniais olimpinio ciklo metais
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Strolia, Mantas | ||
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 2 | 23 | 28 |
Nuo 2002 m., kai į žiemos olimpinių žaidynių programą įtraukta slidinėjimo sprinto rungtis, Lietuvos slidininkai bando jėgas šios rungties varžybose. 2010 m. Lietuvos slidininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo individualiosiose ir komandinėse sprinto rungčių varžybose. Šioms sprinto rungtims Lietuvos slidininkai rengėsi specialiai vykdydami programoje „Vankuveris 2010“ numatytus uždavinius. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse tiriamųjų slidininkų sprinterių pasiekti rezultatai sprinto nuotoliuose buvo įvertinti patenkinamai. Slidininkų sprinterių rengimo technologija iš esmės skiriasi nuo slidininkų rengimo varžytis ilgesniuose nuotoliuose. Kadangi slidinėjimo sprintas yra slidinėjimo sporto naujovė, todėl sprinterių rengimo technologiją reikėtų pagrįsti moksliniais tyrimais. Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į sprinto rungčių reikšmės padidėjimą, išanalizuoti Lietuvos olimpinės rinktinės slidininkų sprinterių žiemos olimpinio metinio rengimosi ciklo struktūrą, atliktų krūvių ir jų organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių kaitą. Buvo organizuotas dviejų Lietuvos slidininkų sprinterių rengimosi tyrimas. Išanalizuotas fizinis krūvis, atliktas metiniu treniruotės ciklu. Atskirų mezociklų veiksmingumui įvertinti buvo atliekami sportininkų laboratoriniai tyrimai. Buvo matuojami fizinio išsivystymo rodikliai, raumenų galingumas esant
įvairioms energijos gamybos zonoms ir aerobinis pajėgumas. Nustatyta, kad Lietuvos slidininkų sprinterių rengimo olimpinėms žaidynėms programa buvo įvykdyta. Tirti slidininkai metiniu rengimosi ciklu treniravosi 876 val., iš jų 69,8 % laiko skyrė aerobinio pajėgumo ir 30,2 % – anaerobinio ir anaerobinio alaktatinio pajėgumo ugdymui. Jų anaerobinio alaktatinio ir anaerobinio glikolitinio bei kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcinio pajėgumo rodikliai buvo dideli, o aerobinio pajėgumo rodikliai atitiko slidininkams sprinteriams literatūros šaltiniuose nurodomą būdingą lygį.
were analyzed. The efficiency of separate mesocycles was measured conducting laboratory works. The indices of physical development, muscle capacity in various energy production zones, also aerobic capacity were estimated. It was established that the program objectives of Lithuanian ski sprinters preparation for the Olympic Games were achieved. Skiers sprinters training lasted for 876 hours a year. 69,8 per cent of it were devoted to development of aerobic capacity and 30,2 per cent for the aerobic capacity. The estimated indices in athletes’ anaerobic alactic and anaerobic glycolytic capacity during the yearly preparatory cycle were high. Their aerobic capacity satisfied the level required for ski sprinters.
Since 2002, when the event of skiing sprint has been included into the programme of Winter Olympic Games, Lithuanian ski sprinters used to participate in it. For the first time they competed in team sprint in 2010 Olympic Games. For the events of individual and team competitions, Lithuanian athletes were preparing according to special requirements, following the objectives of the programme “Vancouver–2010”. Ski sprinters’ training technology differs considerably from that of long-distance skiers; however, this fact must be supported by scientific research. The aim of the research was regarding the increased significance of sprint events, to analyze the structure of Lithuanian Olympic team ski sprinters’ winter preparatory Olympic yearly cycle, as well as the change of performed physical loads and the athletes’ organism adaptation to them. The research in the activity of two Lithuanian ski sprinters was carried out and their experienced physical loads during yearly training cycle