Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/1214
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Ekonomika / Economics (S004)
Author(s): Pukelienė, Violeta;Kisieliauskas, Justinas
Title: The influence of income on subjective well-being
Other Title: Pajamų įtaka subjektyviai gerovei
Is part of: Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai = Applied economics: systematic research. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, T. 7, nr. 2, 2013
Extent: p. 13-26
Date: 2013
Keywords: Pajamos;Subjektyvi gerovė;Laimė;Laimės ekonomika;Mažėjančio naudingumo dėsnis;Income;Welfare;Subjective well-being;Happiness;Economics of happiness;Diminishing marginal utility
Abstract: Ilgainiui nauda, pasitenkinimas ir gerovė tiek mokslinėje, tiek visuomenės nuomonėje tapo simetriški turtui, konkrečiai – pajamoms. Ši situacija pateisino nevaržomą pasaulio ekonomikų siekį visuomenės gerovę maksimizuoti didėjančių gamybos apimčių (tuo pačiu ir pajamų) sąskaita, kas nulėmė vienų šalių dominavimą, o kitų skurdą. Gerovės ekonomika aiškino objektyvią visuomenės gerovę, kuri gali būti siejama su materialiojo, pragyvenimui būtino paketo užtikrinimu. Nedidelė dalis mokslininkų kartu su laimės ekonomikos kūrėju R. Easterlin priešakyje, ekonomikos mokslui suteikė subjektyvumo į tyrimus įtraukdami jau senovės filosofų minėtą gerovės rezultatą – laimę. Tokiu būdu atsirado laimės ekonomika, kuri iš esmės nagrinėja laimės ir pajamų sąryšį. Pabrėžtina, kad nepaisant to, jog laimės ir pajamų sąryšis yra tirtas, konfrontuojantys rezultatai nulėmė vieningos nuomonės nebuvimą, atsakant į tokius probleminius klausimus: Ar turtingų tautų žmonės yra laimingesni nei neturtingų? Ar duotuoju laikotarpiu individai su aukštesnėmis pajamomis yra laimingesni nei tie, kurie turi žemesnes pajamas? Ar didėjančios pajamos lemia didėjančia laimę? Tai skatina tolimesnius tyrimus ir siekį pasitelkti kitus tyrimų metodus nagrinėjant pajamų ir subjektyvios gerovės vertinimo sąryšį. Šio tyrimo objektas: pajamų įtaka subjektyviam laimės vertinimui. Tikslas: nustatyti kaip pavienėse ir kiekvienoje šalyje ekonominis pajamų veiksnys lemia subjektyvų laimės vertinimą Europos kontekste
The phenomena of materialism in science, led to the direct link of income to well-being. Despite dualism of well-being (subjective and objective), it was interpreted as mostly influenced by income, what led to uncontrolled worldwide economic growth explained by increase of welfare. The object of this article is the influence of income to happiness. The aim is to determine how economic factor of income influence subjective wellbeing (happiness) in the context of Europe. Following questions can reflect the problem of this article: Do inhabitants of wealthy countries have higher evaluation of happiness? Does higher income guarantee higher happiness? Does increase of income lead to the increase of happiness?
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/1214/1/ISSN1822-7996_2013_T_7.N_2.PG_13-26.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/1214
https://doi.org/10.7220/AESR.1822.7996.2013.7.2.1
Affiliation(s): Ekonomikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai / Applied Economics: Systematic Research 2013, nr. 7(2)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

59
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

40
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.