The influence of income on subjective well-being

Abstract

Ilgainiui nauda, pasitenkinimas ir gerovė tiek mokslinėje, tiek visuomenės nuomonėje tapo simetriški turtui, konkrečiai – pajamoms. Ši situacija pateisino nevaržomą pasaulio ekonomikų siekį visuomenės gerovę maksimizuoti didėjančių gamybos apimčių (tuo pačiu ir pajamų) sąskaita, kas nulėmė vienų šalių dominavimą, o kitų skurdą. Gerovės ekonomika aiškino objektyvią visuomenės gerovę, kuri gali būti siejama su materialiojo, pragyvenimui būtino paketo užtikrinimu. Nedidelė dalis mokslininkų kartu su laimės ekonomikos kūrėju R. Easterlin priešakyje, ekonomikos mokslui suteikė subjektyvumo į tyrimus įtraukdami jau senovės filosofų minėtą gerovės rezultatą – laimę. Tokiu būdu atsirado laimės ekonomika, kuri iš esmės nagrinėja laimės ir pajamų sąryšį. Pabrėžtina, kad nepaisant to, jog laimės ir pajamų sąryšis yra tirtas, konfrontuojantys rezultatai nulėmė vieningos nuomonės nebuvimą, atsakant į tokius probleminius klausimus: Ar turtingų tautų žmonės yra laimingesni nei neturtingų? Ar duotuoju laikotarpiu individai su aukštesnėmis pajamomis yra laimingesni nei tie, kurie turi žemesnes pajamas? Ar didėjančios pajamos lemia didėjančia laimę? Tai skatina tolimesnius tyrimus ir siekį pasitelkti kitus tyrimų metodus nagrinėjant pajamų ir subjektyvios gerovės vertinimo sąryšį. Šio tyrimo objektas: pajamų įtaka subjektyviam laimės vertinimui. Tikslas: nustatyti kaip pavienėse ir kiekvienoje šalyje ekonominis pajamų veiksnys lemia subjektyvų laimės vertinimą Europos kontekste

The phenomena of materialism in science, led to the direct link of income to well-being. Despite dualism of well-being (subjective and objective), it was interpreted as mostly influenced by income, what led to uncontrolled worldwide economic growth explained by increase of welfare. The object of this article is the influence of income to happiness. The aim is to determine how economic factor of income influence subjective wellbeing (happiness) in the context of Europe. Following questions can reflect the problem of this article: Do inhabitants of wealthy countries have higher evaluation of happiness? Does higher income guarantee higher happiness? Does increase of income lead to the increase of happiness?