Problemos aktualumas. Analizuojama problemа yra aktuali ne tik Marijampolės bendruomenės gyventojams, bet ir šalies mastu skatinama pritraukti aktyviausius bendruomenės narius, mokomasi socialinės partnerystės, didinat socialinį kapitalą ir plėtojant žmogiškuosius išteklius, teikiant soсialines paslaugas ir ugdant pilietinę visuomenę. Bendruomenių socialinės gerovės dinаmikos problemа yra mažai tirta ir aktuali tiek periferijoje, tiek didžiuosiuose miestuose. Trūksta bendruomenės tyrimų analizuojant skirtingų sektorių bendradarbiavimą, lyderystę, socialinę gerovę, kuriаnt modernų dаugiafunkcį dizainą esamomis sąlygomis. Magistrinio darbo tyrimo tikslas – įvertinti bendruomenės socialinio gyvenimo kokybės dinamiką pagal išskirtus indikatorius. Tikslą sukonkretina darbe keliami uždaviniai: apibrėžti bendruomenės sampratą, bendruomenės socialinio gyvenimo kokybės vertinimo indikatorius; išanalizuoti bendruomenės socialinio gyvenimo veiklų ypatumus; nustatyti veiksnius, lemiančius bendruomenės socialinio gyvenimo kokybės dinamiką; sudaryti bendruomenės socialinio gyvenimo veiklų modelį, gerinantį bendruomenės gyvenimo kokybę. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama moksliniuose šaltiniuose pateikiama bendruomenės socialinės gyvenimo kokybės apibrėžtis; bendruomenės socialinės gyvenimo kokybės vertinimo indikatoriai; į bendruomenę orientuoti socialinio gyvenimo veiklų ypatumai. Antroje darbo dalyje analizuojama Marijampolės miesto bendruomenės socialinės gerovės indikatorių modeliavimas; hipotetinio socialinės gerovės modelio sudarymas. Trečioje darbo dalyje apibendrinami kokybinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys socialinės gyvenimo kokybės indikatorius. Tyrimo metu nustatėme, kad Marijampolės miesto bendruomenės socialinio gyvenimo kokybės dinamika pasireiškia vykstant pokyčiams ekonomikoje, švietime, valdyme, socialinio saugumo, verslumo skatinimo, socialinio kapitalo vystymo, asmeninės laisvės, saviraiškos galimybių ir moralinio psichologinio klimato sukūrimo srityse. Miesto bendruomenės socialinę gerovę atspindi saviraiškos galimybių, edukacijos ir ekonomikos indikatoriai. Marijampolės bendruomenės socialinės gyvenimo kokybės srityje pagal visus išskiriamus indikatorius nuolat vyksta teigiami pokyčiai, tačiau pokyčiai socialinio saugumo, valdymo srityse vyksta nepakankamai greitai ir efektyviai, kaip kad tikisi bendruomenės nariai. Tyrimas patvirtino prielaidą, kad daugiafunkcė, dаugiakriterė, daugiasektorė bendruomenės veikla gerina bendruomenės socialinę gyvenimo kokybę. Socialinę gyvenimo kokybės dinamiką galima interpretuoti skirtingai, tačiau naudojant šią savoką norima parodyti socialinės gyvenimo kokybės rezultato naujumą, kuris charakterizuojamas tam tikrų rodiklių visuma, per pokyčius į ateitį. Socialinę raidą galime apibūdinti vertindami pokyčius ir panaudodami indikatorius iš skirtingų mokslininkų darbuose išskirtų aštuonių rodiklių grupių: socialinė struktūra, gamybinė jėga, infrastruktūra, verslumas, globali komunikacija, politinė struktūra (demokratija), urbanizacija, teritorinė hierarchinė sistema. Rekomenduojame Marijampolės savivaldybės vadovams atkreipti dėmesį ne tik į atskirų ekonominių veiklų vystymą, tačiau ir į skurdo mažinimą, socialinę bendruomenės gerovę, kurią sąlygoja ekonominiai, kultūriniai, teisiniai, politiniai, technologiniai ir etiniai - moraliniai pokyčiai.

Relevance: The issue in question is not only relevant to the community in Marijampole, but it is aimed to attract active members, teach social cooperation, increase social capital and human resources, to all communities across the country, while providing social services and developing a civil society. The dynamics of the wellbeing of the community is little studied and it is relevant in both rural and urban areas. There is a lack of community studies that would analyse cooperation, leadership and social wellbeing between different groups, while creating a modern multi-functioning model in the current conditions. Aim of the thesis - to evaluate the dynamics of social quality of life in accordance with the distinguished indicators. The questions asked in this paper help keep the aim in focus: defining the concept of community, the indicators for evaluation of social quality of life in the community; analyse particular activity of the community life; determine factors which influence the dynamics of the social quality of life within the community; create an activity model for the social life in the community, which would improve the quality of life. First of all the definition given in scientific literature of the social quality of life in the community is examined. Peculiarities oriented towards the activities of the social life in the community. Secondly, the simulated indicators of the wellbeing of the community in Marijampole is analysed; the creation of a hypothetical social wellbeing model. Thirdly, a summary of a qualitative study data, the quality indicators of social quality of life is revealed. During the study, it was discovered that the dynamics of the social quality of life occurs during changes within the economy, education, governing, social security, promoting entrepreneurship, social capital development, personal freedom, self-expression opportunities and in the creation of moral psychological climate. The wellbeing of social quality of life within the city is reflected by self-expression, education and economic indicators. The social quality of life in Marijampole according to all indicators, there are always positive changes happening. However, changes in social security and governing areas are not progressing as fast as the members of the community expect. The study confirmed that the assumption that multi-functional, multi-criterial activity of the community improves the social quality of life. The dynamics of social quality of life can be interpreted differently, however with this concept it is aimed to show the novelty of the outcome. The social quality of life, which is characterised with a set of indicators, through change into the future. Social evaluation can be described by evaluating the changes and using the indicators provided in scientific literature to distinguish 8 indicator groups: social structure, industrial strength, infrastructure, entrepreneurship, global communication, political structure (democracy), urbanisation, territorial hierarchical system. Recommendation: For the municipal leaders of Marijampole to pay attention not only to separate economic activity development, but also to pay attention to decreasing poverty and the wellbeing of the community, which is lead by economical , cultural, legal, political, technological, ethical and moral changes.