Krepšininkų judėjimo vertikalia kryptimi ypatumai
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 1 | 27 | 33 |
Pagrindinis įvairaus sportinio judėjimo tikslas – įgyti erdvės ir laiko pranašumą, atlikti tikslius judesius ir veiksmus. Sportinių žaidimų atstovų judėjimas vyksta įvairiomis kryptimis su kamuoliu ir be jo. Krepšininkams labai svarbus erdvės ir laiko pranašumas vertikalia kryptimi, kai vyksta metimas į krepšį ir kova dėl įvairiame aukštyje esančio kamuolio. Aktualu žinoti, kokį erdvės vertikalia kryptimi pranašumą gali įgyti skirtingų ūgių krepšininkai atlikdami įvairius šuolius. Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo komandų ir individualių žaidėjų judėjimo vertikalia kryptimi gebėjimus ir galimybes. Tyrimo objektas – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų žaidėjų biometriniai rodikliai ir vertikalus kūno judėjimas. Tyrimo metodai: 1) testavimas; 2) tenzodinamometrija; 3) matematinė statistika. Nustatyta, kad vienos LKL komandos žaidėjų (n = 15) ūgio vidurkis yra 2,01 ± 0,02 ± 0,06 m, kitos (n = 9) – 2,00 ± 0,01 ± 0,03 m. Pasiekimo aukštis ranka pasistiebus atitinkamai 2,71 ± 0,03 ± 0,10 m ir 2,68 ± 0,02 ± 0,06 m, o pasiekimo aukštis atsispyrus abiem kojomis – 3,15 ± 0,02 ± 0,06 m ir 3,11 ± 0,02 ± 0,06 m. Komandų šuolių aukščio vidurkis atitinkamai yra 43 cm ir 44 cm. Atsispirdami viena koja vienos komandos krepšininkai vidutiniškai pasiekia 2,93 m, kitos – 2,95 m aukštį, pašoka atitinkamai 23,5 cm ir 25,2 cm. Žemesni 1,96–2,00 m ūgio krepšininkai pašoka aukščiau atsispirdami abiem, dešine ir kaire kojomis, palyginus su aukštesniais 2,01–2,05 m ir 2,05–2,12 m ūgio krepšininkais. Atsispyrus abiem kojomis atitinkamai pašokama 46,7 cm, 42,7 cm, 35,7 cm, todėl skirtingų ūgių krepšininkai pakyla į beveik vienodą 2,44–2,46 m aukštį. Šių šuolių rodiklių koreliacija patvirtina, kad didėjant ūgiui mažėja šuolių aukštis.
Pasiekimo aukštis rankomis atsispyrus abiem kojomis yra didžiausias aukščiausių 2,06–2,12 m ūgio krepšininkų – vidutiniškai 3,18 m, 2,01–2,05 m ūgio sportininkai pasiekia 3,16 m, o 1,96–2,01 m ūgio – 3,11 m. . Tačiau šešių 1,96–2,05 m ūgio krepšininkų vidutinis pasiekimo aukštis – 3,20 m, t. y. 2 cm daugiau, palyginus su aukščiausių krepšininkų vidurkiu. Krepšininkai, atlikdami šuolį aukštyn atsispyrus abiem kojomis su kamuoliu, pašoka 7,6 cm mažiau, palyginus su šuoliu be kamuolio. Apibendrinant galima teigti, kad vien tik iš biometrinių rodiklių, nežinant erdvės pranašumo, kuris įgyjamas vertikalių šuolių metu, negalima spręsti apie sportininko judėjimo vertikalia kryptimi galimybes.
Hand-reach height on two-foot take-off is maximum in highest basketball players (2,06–2,12m) - on the average 3,18 m, athletes of height 2,01– 2,05 m reach 3,16 m, and athletes of height 1,96– 2,01 m reach 3,11 m. But the average reach height of six basketball players of height 1,96–2,05 m was 3,20 m, i.e. more in 2 cm if compared to the average of highest athletes. Basketball players on two-foot take-off with a ball jump less in 7,6 cm if compared to a jump without a ball. When summarizing it can be proposed that athlete’s potential to move in vertical direction cannot be evaluated under biometric indicators only without knowing space supremacy that is gained when performing vertical jumps.
The main goal of various movements in sport is to gain space and time supremacy and to make accurate movements and actions. Athletes in sports games move in various directions with a ball and without it. To have space and time supremacy in vertical direction is very important for basketball players when there is a throw and when there is a fight for a ball in different heights. It is relevant to comprehend what supremacy can be attained by different height basketball players when they perform various jumps. The goal of the research was to establish abilities and potential of high performance teams and individual players’ movement in vertical direction. The object of the research was biometric indicators and vertical body movement of Lithuanian Basketball League (LBL) players. The methods of the research: 1) testing; 2) tensodynamometry; 3) mathematical statistics. It has been established that height average of one LBL players’ team (n = 15) was 2,01 ± 0,02 ± 0,06 m and of the other (n = 9) – 2,00 ± 0,01 ± 0,03 m. Handreach height on tiptoe was respectively 2,71 ± 0,03 ± 0,10 m and 2,68 ± 0,02 ± 0,06 m, and reach height on two-foot take-off was 3,15 ± 0,02 ± 0,06 m and 3,11 ± 0,02 ± 0,06 m. Teams height jump average was respectively 43 cm and 44 cm. One team basketball players’ reach height on one-feet take-off average was 2,93 m and of the other team – 2,95 m, jump height was respectively 23,5 cm and 25,2 cm. Shorter basketball players of height 1,96–2,00 m jump higher on two (left and right) foot take-off if compared to taller basketball players of height 2,01–2,05 m and 2,05–2,12 m. Players on two-foot take-off jump respectively 46,7 cm, 42,7 cm, and 35,7 cm, therefore basketball players of different heights can reach very similar height of 2,44–2,46 m. The correlation of these indicators approves that jump height decreases with the growth of players’ height.