Didelio meistriškumo krepšininkų anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė varžybų laikotarpiu
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2012 | 3 | 69 | 73 |
Anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė – tai sugebėjimas kuo ilgiau tuo pačiu intensyvumu dirbti darbą, kai ATF resintezė organizme vyksta iš kreatinfosfato, o kiti energijos šaltiniai būna mažai reikšmingi. Kyla probleminis klausimas, kokia anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermė būdinga krepšininkams ir nuo ko tai priklauso. Šio darbo tikslas – ištirti krepšininkų anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermę varžybų laikotarpiu. Buvo tirti Lietuvos nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėjai (n = 12), kurių vidutinis amžius (X ± S) 20,1 ± 1,8 metai, kūno masė 94,2 ± 10,3 kg, treniravimosi stažas 9 ± 1,5 metai. Jie 6 kartus per savaitę po 2 valandas specializuotai treniravosi ir žaidė dvejas rungtynes. Taip pat buvo tirta krepšinio nekultivuojančių, tačiau fiziškai aktyvių studentų grupė (n= 15), kurių amžius 21,3 ± 0,9 metai, kūno masė 77,8 ± 6,1 kg. Tiriant taikytas 10 s anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo nustatymo testas (Telford ir kt., 1989). Darbas buvo atliekamas „Monark Ergomedic 894 Ea“ veloergometru, pasipriešinimas parenkamas atsižvelgiant į tiriamojo kūno masę: minant pedalus 70 k./min, skiriamas 4 W/kg. Visi tiriamieji prieš darbą atliko 15 min pramankštą. Buvo registruojamas maksimaliomis pastangomis atliekamo darbo galingumas (W), anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermei nustatyti buvo matuojama maksimalaus darbo galingumo trukmė. Testuojami krepšininkai vidutinio ( X ± S) galingumo ribą 1364 ± 168 W pasiekė tarp 2 ir 3 sekundės, o maksimalų galingumą – tarp 5 ir 6 sekundės. Fiziškai aktyvių studentų grupės darbo galingumo rodikliai pasižymėjo tokiomis pat kaitos tendencijomis: vidutinis rodiklis 832 W pasiektas tarp 4 ir 5 sekundės, o maksimalus – 6-ą sekundę.
Galingumo mažėjimas parodo mūsų tiriamą anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištvermę. Vidutinis ištvermės rodiklis krepšinio komandos žaidėjų buvo 6 ± 1,1 s, fiziškai aktyvių asmenų – 6,07 ± 1,2 s, statistiškai patikimo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p> 0,05). Abiejų grupių ištvermės rodiklių sklaidos plotas yra nuo 4 iki 8 s, šio rodiklio sklaida apie vidurkį krepšininkų (V= 18,3 %) ir studentų (V= 19,95 %) yra vidutinė. Mūsų tyrimas parodė, kad didelio meistriškumo krepšininkai vidutiniškai pasižymi 6 ± 1,1 s anaerobinio alaktatinio energijos gamybos būdo ištverme, tačiau kryptingai jos neugdo, nes jų rezultatai statistiškai patikimai nesiskiria nuo krepšinio nekultivuojančių asmenų. Krepšinio treniruotės ir varžybos turi didelį adaptacinį poveikį anaerobiniam alaktatiniam raumenų galingumui. Taip pat mūsų ankstesniais tyrimais nustatyta, kad krepšininkai pasižymi didele kartotinio darbo ištverme atlikdami maksimalaus anaerobinio alaktatinio galingumo kartotinį darbą. Galima daryti teorinę prielaidą, kad krepšinio žaidimas tiesioginio adaptacinio poveikio ATF ir KF sistemos ištvermei neturi, nes žaidžiant pasireiškia didelis galingumas trumpame darbe (iki 6 s), gebėjimas greitai atsigauti ir dideliu galingumu veiksmą pakartoti.
Our research shows that high performance basketball player have the same anaerobic alactic endurance as physically active students. Basketball training and competitions have a great impact on anaerobic alactic muscle power. Our previous studies showed that basketball players have a high rate of endurance of intermittent work. It may be theoretically assumed that basketball performance does not have direct effect on work endurance of ATP-PC system. The game gets a big power in a short work, the ability to quickly recover and repeat the action at high power again.
The alactic anaerobic pathway is when the body is working anaerobically but without the production of lactic acid. This pathway depends on the fuel stored in the muscle which lasts for approximately 4-15 seconds at maximum effort. There is a problematic issue: what is the anaerobic alactic endurance of high performance basketball palyers and what it depends on. The aim of our recent study is to assess anaerobic alactic endurance of high performance basketball players during competitive period. It has been studied players (n=12) of Lithuanian national basketball league aged (mean ± standard deviation) 20,1 ± 1,8 years, with body mass 94,2 ± 10,3 kg, training experience 9 ± 1,5 years. They have trained 6 times for 2 hours during the week and played two matches. It has also been studied in basketball untrained but physically active group of students (n=15) aged 21,3 ± 0,9 year, with body mass 77,8 ± 6,1 kg.
10 second maximal ergometer sprint test was used for setting anaerobic alactic power and endurance. with use of Monark Ergomedic 894 Ea ergometer, work gear has been selected for resistance to the body mass: pedaling 70 rep/min on 4 watts of body mass. After 15 min warm up, including a practice start requiring the athlete to accelerate, subjects had to work to maximum power and to maintain it for 10 s. work output (w) was recorded. The anaerobic alactic endurance of high performance basketball players was the maximum capacity of work time. During the test, the average power value 1364,0 ± 168 was reached between 2 and 3 seconds and a peak power output between 5 and 6 seconds. In the group of physically active students work was distinguished by figures of such trends: the average power (832,4 w) achieved between 4-5 s, peak power in 6 s. Power loss reflects our investigated endurance of anaerobic alactic power. Basketball team players average endurance was 6,00 ± 1,1 s. This ratio of physically active students was 6.07 ± 1.2 s. A statistically significant difference was not found (p>0.05). Endurance characteristics of both groups is the dispersion area of 4 to 8 seconds, and the players dispersion around the mean is the average V=18,3 perc.