Mokinių socialinio ugdymo perspektyvos egzistencinių kategorijų sampratos kontekste

Abstract

Straipsnis skirtas paauglių gyvenimo prasmės sampratos analizei. Nustatyta, kad teisingiau gyvenimo prasmę supranta VIII ir IX klasių mokiniai; vyresnieji linkę prasmę įžvelgti lenkindami hedonistinius poreikius. Panašios tendencijos stebimos kančios, mirties kultūros apraiškų bei gyvenimo laiko įprasminimo sampratų. Diskusijos apie minėtas egzistencines kategorijas turėtų padėti susiformuoti psichologinį atsparumą įvairiems galimai tikėtiniems trauminiams įvykiams tolesniame paauglių gyvenime. Nustatyta statistiškai patikima mokinių gyvenimo prasmės jausmo neturėjimo ir pedagoginių prielaidų priklausomybė: blogi santykiai ;u mokytojais — 29 proc., blogi santykiai su šeima — 6 proc., blogi santykiai su bendraamžiais — 6 proc., nesugebėjimas surasti pagalbos — 47 proc. ir žemas savęs vertinimas - 20 proc.