Socialinės pedagogikos kaip mokslo ir praktikos galimybių patikra socialinės atskirties įveikose (metodologinis aspektas)

Abstract

XXI a. pirmąjį dešimtmetį Lietuvos universitetų mokslininkų, socialinės pedagogikos tyrinėtojų, šio mokslo universitetinių studijų, praktinės veiklos skatintojų pastangomis, socialinė pedagogika visomis prasmėmis pakankamai giliai įsitvirtino edukologijos moksle ir profesionalioje veikloje. Šiame straipsnyje išryškinama socialinės pedagogikos kaip mokslo ir praktikos ugdomojo potencialo patikra. Akcentuojama socialinė pedagogika kaip mokslo paradigmų įvairovė ir jų patikra šiuolaikinėse socialinės atskirties srityse. Nagrinėjamos socialinės pedagogikos plėtojimo koncepcijos. Atskleidžiamas socialinės pedagogikos pritaikomumas socialinės atskirties įveikose. Atlikta daugelio mokslinių literatūros šaltinių, mokslinių simpoziumų ir forumų medžiagos analizė išryškina mokslinę problemą: 1. Kokie faktoriai skatina mokslininkus naujai pažvelgti į socialinę pedagogiką kaip mokslą ir praktinę veiklą šiuolaikinio pasaulio kontekste? 2. Kokiomis paradigmomis pasižymi šiuolaikinė socialinė pedagogika kaip įgalinantis veiksnys socialinės atskirties realybėje? Straipsnio tikslas – išryškinti socialinės pedagogikos kaip mokslo ir praktikos galimybes socialinės atskirties įveikose. Šiai problemai atskleisti keliami uždaviniai: • Išryškinti socialinės pedagogikos kaip mokslo ir praktikos ugdomojo potencialo svarbą šiuolaikinio pasaulio kontekste. • Išanalizuoti socialinės pedagogikos kaip mokslo paradigmas ir jų pritaikymą mažinant socialinę atskirtį

Verification of the educational potential of social pedagogy as a science and practice is highlighted in the article. Social pedagogy is revealed as a diversity of scientific paradigms and their verification in modern areas of social exclusion. The article analyzes the conceptions of social pedagogy development and discloses the applicability of social pedagogy while overcoming social exclusion